« Without a trace | Main | about:blank »

offtopic

Reik pagaliau užblog'int. Vis veikla apart savęs knisimo ir bandymo apeit skausmą. O dar ir musė nuo monitoriaus iki lempos malasi.

Ogi buvo taip: rugpjūčio 6, kuri jau sukakčių požiūriu verčia nusipurtyt, atsibudom uodyne ant kalno, gan quickly nusitempėm baidares žemyn - reikėjo įveikt dar šiokį tokį atstumą iki Pabradės, vėliau iki Santakos. Jau miglotai bepamenu, kaip traukiant dešinioju pajutau skausmą nugaroj, netgi labiau kairėj pusėj. Skausmas nedelsdamas atsiminė ir pritaikė aritmetinės progresijos formules - ilgainiui pradėjau irkluot tik kairiuoju, dešinįjį jau tik merkdavau vandenin. Jėga, panaudota iriantis, pradėjo darytis tiesiogiai proporcinga sukastų dantų ir išverstų akių efektingumui. Šitaip datempėm iki Pabradės, geri žmonės nupirko, atnešė ledų, sulindom atgal į ledlaužius, netrukus kairioji ranka pasekė dešinės pavyzdžiu - 18 km iki Santakos visu irklavimu užsiėmė kolega, aš mintyse jaučiaus balastu, tipiniu vartotoju, dar velniaižin kuo, ir kad nuvyt kaltės jausmą, neužsičiaupdamas šnekėjau apie praeitį, dabartį, ateitį. Kažin ar nuo to jam patapo lengviau irkluot, bet atstumą sukorėm kažkaip greitai. Skausmas aišku nesnaudė, batus užsirišinėt buvo mazochizmas, nei pasilenkt, nei išsitiest, panižus galvai teko ją kasyt į stulpą. Todėl, kai bendrakeleivis ant savo basų kojų aptiko keliolika smulkių dėlyčių ir puolė jas gramdyt su peiliu, aš jau tingėjau nusiaut ir apsižiūrėt. Suvalgėm po gabalą arbūzo. Dar belaukiant traukinio žmonės sulipo į stebėjimo bokštelio viršūnę, o aš, kaip naujai iškeptas invalidas negalėjau net pasukt kaklo taip, kad juos matyčiau, tad teko pasitenkint dialogu su sovietinius laikus aiškiai nostalgiškai menančiu senuku, kuris vis varstėsi "Inkaro" sportbačius.
Namus pasiekiau jau beveik dvilinkas. Šeima greit sumetė ir diagnozavo nervo uždegimą ar bent jau stuburo slankstelio pažeidimą. Šeima iškart su didžiausiu malonumu prigirdė mane vaistais.
Tupiu namie antrą dieną su savo mintim. Baigiu uždust pats nuo savęs. Net rytoj numatoma išvyka į polikliniką atrodo kaip kažkas įdomaus. Dabartine savijautą galima palyginti su medaus laižymu per stiklą. Never asleep and never awake.
Miegot. Tik pirma išsikviesiu katę musės nukenksmint.

Comments

žeimena?

ta pati.