st_

Blogiausia post'int tada, kai sėdi prie ekrano, tvieskiančio baltai, vejančio visas mintis out. Tada smegenų mechanizmas op - ir peršoka į tokią pačią būseną, kokioj visada atsidurdavo per interpretacijos pamokas. Egzą taipogi. Mol, nerašysiu verčiamas (galvoj iškart formuojas 'lakštingala nelaisvėj nečiulba' ir kiti daugiau ar mažiau kokybiški palyginimai). Betgi dabar niekas neverčia, bando oponuot tos pilkosios ląstelės, kurios xz kodėl suinteresuotos būtent tą dieną ir tą valandą prastumt rašliavą. Tada jom pamėtėjamas žodis 'saviprievarta', jos jį gromuluoja, naikina, bando paneigt, bet nesėkmingai. Tada sulenda į užkaborius ir mena senus gerus laikus, kai 10 kl. rašydavau į paprasčiausią sąsiuvinį, daug braukiau, bet išlikdavau patenkintas. Ir rašydavau namie. O dabar, kad pastebėt kažką įdomaus pasauly, būtinai turiu pusdienį hiperaktyviai kažką veikti outdoors, ir tai, nėra garantijos, kad grįžus namo viso to užsiseivinę bus bent 20%.
Jooo, sąsiuvinį tikrai reik pradėt praktikuot. Regresas, bet gėris. Ir raštui sveika, nes 2 mėnesius nieko nerašius ranka taip atrofuojas, kad iš savo vardo pavardės nenorom padarai tokią keverzonę, jog pirmokui sovietinė mokytoja būtų ausį užsukus.
Kažin, jei pavadinimas būtų vokiškas, kiek procentų skaitančių (įskaitant ir mane) lįstų i freetranslations ieškot vertimo?