opit

ogorodnikų kalendorius rašo, kad rugsėjo 8-oji yra Vytauto Didžiojo karūnavimo diena.
a) wtf?
b) ta proga, manau, reikėtų švęsti nacionalinę failday.

kaip ir kasmet. jei galėčiau, eičiau ir draugus pasiimčiau į:

- „Dirbtinės emocijos ir evoliucija" - prof. Šarūnas Raudys - 09.11 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje. Tai, ką jie ten daro, kaip tik dabar įdomiausia.
- „Darwin and After: the Fossil Record" - prof. Richard Fortey (Londono Gamtos istorijos muziejus) - 15 val., (anglų kalba) VU Gamtos mokslų fakultete. Evoliucijos istorija yra visiškai humbling jausmas.
!!! - „Chaosas ir tvarka" - prof. Kęstutis Pyragas - 15 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje. didis mokslininkas, valgyklos kaimynas, tema irgi fundamentali. ir kaip tik jo paskaitas šį rudenį teks prapist. not fair.
- „Žemės ir gyvybės raida. Kaip prakalbinti uolienas?" - prof. Gediminas Motuza - 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje. jis yra esminis lietuvos geologas, turi papasakoti įdomių dalykų.
nueikit ir papasakokit.

jei/kai kazkada visgi nutarsiu pasidauginti, jau zhinau, ka darysiu.
kaip vaikas islaikys veidrodzhio testa, uzhdesiu jai karuna ir elgsiuos kaip su zhmogumi.

pirmieji turkiški žodžiai, eilės tvarka. dabar jau žinau kur kas daugiau, bet tarkim:

şeftali - persikas
bir bira - vieną alaus
siktir git - eik nx
kedi - katė
kahve - kava
bardağı - stiklinė
sapık - izvraščiencas
ve - ir
bok - šūdas

nieko tokio, sesė mėnesį apsiėjo su keturiais žodžiais, iš kurių du buvo jaustukai. likes, kol kas. šilta svetingų žmonių šalis, nors juodumo irgi pilna.

visada įdomiausi miestai - tai padalinti ir su savimi nesutariantys miestai. berlynas, neturintis centro ir besigydantis plyšį dangoraižiais. barselona, kurioje arši tapatybė pjaunasi su saugiu eu siūlomu komfortu. tas pats juodulį varantis vilnius.
stambulo vidurys (nes į pakraščių žemėlapį žiūrėsiu dar negreitai) yra suskilęs į tris dalis - azijinę, "centrą" - mūsišką lukiškių apylinkių ir naujamiesčio atitikmenį - ir senamiestį, kurį skiria aukso ragas.

masyvus tai miestas. šiandien sugebėjau tik nušliaužti iki vandens, bet į kalną lipau kokius penkis kartus.
ir ne tik didelis, bet gyvas - turistų mačiau mažiausiai, bet kur nusukus į gatvelę, ten sėdi daržovių pardavėjai, moterys su vaikais geria arbatą ant šaligatvių, riebios katės laukia, kol joms kas nors atneš žuvies. stambulo katės yra oriausi padarai pasaulyje, jos žino, kad miestas jų ir nesitraukia automobiliams iš kelio. šunes užtat išmokę palaukti žalio šviesoforo signalo.
stambulo žmonės dar niekur neskuba. jie sėdi prie savo kromelių ir su olimpine ramybe žino, kad iš jų vistiek ką nors nupirks. net jeigu jie pardavinėja visišką šūdą. plastikinius manekenus saulėje, apkabinėtus didelėmis dešromis. ratais važiuojančius žaislinius dviratukus. akidangčius žmonėms. taip pat - midijas, genuine replica watches, turkiškus riestainius, baklavą, keptus kukurūzus, kukoreci - užkandį iš suvytų žarnų, alyvuoges, kojines, popierines nosines, ką tik pagautą žuvį, arbūzus, granatų sultis, sumuštinius su sūriu, kaštonus, batų valymo paslaugas (vasarą? kai visi su sandalais?), kvepalus, petražoles, vandenį plastikiniuose buteliuose, nuo blogos akies saugančius stikliukus, nelegalų pieną, ramadano paketus, keistas skulptūras iš duslintuvų, graikiškus riešutus, automobilinius raktus, mačiau vien muzikos instrumentų gatvę, taip pat parduoda senas knygas, hipišką šūdą, laikinas tatuiruotes, futbolo atributiką, arbatą, prieskonius, blizgantį popierių, arafatkes, džiovintus pomidorus, plastikinius kibirus, batų raištelius, žemėlapius. ką parvežt?
vienintelis panašus patyrimas buvo fesas, nors stambule - tūkstantį kartų kitaip, jis ne tik senovinis, jis dar ir pagrindinis miestas, kuriame gyvena, manrods, ketvirtadalis turkijos gyventojų.
dabar vyksta ramadanas - nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo negalima nei valgyti, nei gerti, nei poruotis. prietelius, pas kurį buvom, skundėsi, kad vasara, dienos ilgos. ant šaldytuvo jis užsikabinęs astronominius saulės leidimosi ir tekėjimo momentus, prispaudęs carlsberg lipduku :)
už keleto dienų pasninkas baigsis, Eid ul-Fitr. tada visi persivelka švarius drabužius, dalinsis maistu, o vaikai eis pabučiuoti vyresniems giminaičiams rankų ir už tai gaus saldumynų.
juodulio ir šūdo čia, aišku, pilna - apie tai atskira tvarka, kai labiau matysiu. kol kas džiugina smulkmenos, nešiaurietiška saulė, figos ir daržovių pardavėjas, kuris sako "sonra, paskui atneši", kai man pritrūksta pinigų.

dar lėtai tvarkausi kompiuterį, kurio hostname yra *katlanda*. patinka.

išplaukė iš pokalbio su rėma:

Charles Darwin’s daughter Henrietta “Etty” Darwin hated stinkhorn mushrooms with an unusual passion:

Gwen Raverat, Period Piece (1952)

- plutonio kiaušai! ne šiaip sau.
- kažkas sakė, jei jis darytų žmones iš naujo, sugalvotų taip, kad regos nervas neužstotų mums vaizdo. įstabu, kaip smegenys mums piešia pasaulį.

- kiek bendro turi naftos kompanijos, italijos mafija ir išsivysčiusio pasaulio vyriausybės - visos jos meta radioaktyvų ar toksišką šūdą į jūrą. visos vienodai, tokia yra verslo ir nebaudžiamumo logika, o tie, kas to kol kas nedaro, tiesiog dar nespėjo arba neturi pakankamai resursų. bybių tačka, ne ekonomika.

mėgstu daryti nuotraukas su telefonu. prastos kokybės, purvinos akimirkos - panašiausia į tai, kas lieka atmintyje, šviesas, spalvas, išblukusį judesį. tyčia nesivežiau ir neieškojau fotoaparato, nes to, ką mato akis, puikus adaptyvus optinis aparatas, jis vistiek neatkuria, tik atriboja nuo tikrovės. nemėgstu fotografuoti dideliais aparatais, fotografuoti gražius ir tikrus dalykus yra tarsi per dažnai atidarinėti tą dėžutę su šriodingerio katinuku; lengvai galima pagadinti.
chujovos nuotraukos savęs nepaaiškina, jose nedalyvauja fotografuojančiojo draugės snukutis; jas reikia pateikti su pasakojimu, o jos vistiek išliks subjektyvios. turėsit tvert.

prieš atvažiuojant į pietus, man pasakojo, kad persikas - şeftali - yra geriausia, ko galima norėti. gana taip, nors čia norisi tūkstančių dalykų - kaštonų, saldumynų, ayrano, sūrio, rakijos, bet tik po trečio, o labiausiai - normalios kavos. persikai - kūdikio galvos dydžio ir saldūs.

naktinis gyvenimas kažkur centre. vėliau tą pačią naktį užsipisau ir parėjau namo, per valandą ant heito, nors šiaip visi sakė, kad negalima. kai atvažiuoji į šalį gyventi, o ne porai savaičių, atsiranda toks savininkiškumo jausmas - atsisakau mokėti pinigus taksi, atsisakau sėdėti namie, nesutinku ieškoti nykios kompanijos vien tam, kad išeičiau naktį į savo miestą.

pralindimas tarp turgaus ir mečetės, netoli didžiojo turgaus. ten yra kačių ir nargilių kavinė, o turguje yra, pavyzdžiui, mindaugo maksimos dydžio labirintas, kuriame yra tik juvelyriniai karoliukai. lentynų lentynos.

nelaksčiau tiek daug nuo tada, kai žiemą su lineliu buvome barselonoje. kadangi čia kalnuota, tai jaučiasi. užtat žinau, ką man nuo šiol primins mėgstamiausi berlyno rajonai bei kur stambule materializavosi markučiai. tiksliau, būtų markučiai, jei ne milžiniškas the bridge pašonėje.
dar eisiu pasižiūrėti elektrinių ir pažaisti su mygtukais.

šiandien, kai įsėdau į kreivą autobusą į kitą miesto galą, jo vairuotojas galinėje stotelėje mane nuvedė iki teisingo ir dar sutarė su šio vairuotoju, kad mane parvežtų nemokamai. dar traukinių stoty radau turkijos vyriausybės išleistą brašiurką turistams apie tai, kaip 1915 armėnų genocido nebuvo ir jums visiems meluoja. parašyta visiška engrish. daug čia dalykų, kurie nutylimi.

šiandien buvo laivų diena, plaukiojom iki princų salų. keltai čia yra toks pat normalus transportas, kaip ir autobusai, metro ar tramvajus, prieplaukų vien centro žemėlapyje mačiau gal trisdešimt. nežinau kodėl, bet man be galo patinka jų laivybos herbas:

toli marmuro jūroje nejudėdami laukia laivai; kaip žinia, viskas, kas plaukia į juodąją jūrą, plaukia pro stambulą. milžiniški, migloti, taip toli, kad tik kranai ir radarai matyti iš už horizonto.

kelte susipažinau su iraniete, kuri čia atvyko šventėms su jaunesnėmis seserimis. pasakojo, kaip mokėsi industrial management ir dirbo fabrike, bet užsipiso nuo to, kad ji buvo vienintelė moteris, kurios visi viršininkai buvo vyrai. paskui išvažiavo mokytis ekonomikos magistrantūroje į indiją - nes irane sunku įstoti, tačiau sakė, kad nepatinka, nešvaru, žmonės debilai - dėl vienos karvės sustabdo tūkstantinį eismą :) nenori tuoktis, nors jos šeima norėtų, nori važiuoti kažkur kitur ir mokytis doktorantūroje, jai patinka. Narges, toks jos vardas, pasakojo, kad per rinkimų perversmą nušovė ypač daug studentų iš inžinerijos universiteto, kur mokosi protingiausi. anot jos, protingiausi jauni žmonės žūva arba išvažiuoja, o valdžiai px, ji tik nori išsilaikyti.
kvietė atvažiuoti į iraną - sakė, Persepolis, kur žmonės gyvena 2.5 k metų, labai gražus. ne taip jau toli dabar, kai pagalvoju.

marjane satrapi persepolį, beje, eikit perskaitykit, ir būtinai.

dar knygyne mačiau e.t.a. hoffmanno knygą, tada nesusigaudžiau, kas ir kaip, o juk "aukso puodas ir kitos istorijos" buvo absoliučiai mėgstamiausia vaikystės knyga, na, gal po "mokslo ir visatos" ir pūkuotuko. po sekančios stipendijos.

draugai sako, kad kebabas, kuris kainuoja mažiau, nei tris liras (1ytl =1.7ltl), yra su arkliena. man tai kas, bet meniu restorane katinuką mačiau:

"pisi" šiaip reiškia "pussy cat", possibilities for extra strong engrish are endless here.

nusilaksčiau. šiandien, kai po penkių valandų plaukimo ėjau namo, pravažiavus sunkesnei mašinai šaligatvis banguodavo, kavos nėra, todėl banguoja iki šiol. tačiau kelionė - jei tai galima vadinti kelione - labai patinka akiračio praplėtimu. anksčiau apie turkiją žinojau tik tiek, kad ten yra {antalija | jogurtas | kurdai | kara blok}, dabar nors truputį vokiu, kokie vidurinieji ir artimieji rytai įvairūs, kiek visko ten vyksta ir vyko. mūsuose, be abejo, kalbama apie homogenišką islamo zoną net paviršutiniškai nepasigilinus. labai džiaugiuosi šito nusikračius. tūsiuko ir skirtumų šitam pasaulio krašte daug daugiau, nei europoje. saudo arabijoje man reikėtų vyro palydovo ir skaros, kad įvažiuočiau ar pereičiau gatvę.
visos skirtingos šalys. visos jos svajonių kryptys, nors Nakhchivanas, atmosferinių kalnų vieta, apie kurią nieko nežinojau, labiausiai. reikia tik trupučio pinigo, laiko ir drąsaus pakeleivio/ės, nors nebūtinai.

ar prinoko pas jus kaštonai? aš mūsiškių dar nevalgiau..

...turbūt niekam neaktualus įrašas. palieku googlui, jei kas nors netyčia ieškotų lietuviškai.

kai pagaliau prisiruošiau iš asus X53k, gana neblogo laptopo, išmesti vistą, buvo paskutinė diena prieš kelionę ir neturėjau laiko dorotis su draiveriais/neveikiančiu garsu/rankiniu particijų krapštymu/etc. su ta sąlyga susidėjau ubuntu-9.0.4, windowsines programas leisiu, kai reikės, per wine ar virtual box - pastarajam galvoju sukišti windows black ar kažką panašaus. nors gal neteks, tikiuosi.

viskas veikė iškart, kaip užkerėta - bluetoothas, wirelessas, atminties kortelė. buvau pratus, kad reikia pasiparinti ;)
pasiparinti teko su garsu - vienu metu veikė ir garsiakalbiai, ir ausinės, nors jų džekas buvo įkištas į lizdą.

sprendimas glūdi čia, mano atveju viskas buvo panašiai, tas 3mm džekas gali vadintis kitaip. perkrauti kompiuterio nereikia, pakanka perkrauti ALSĄ:

opit@katlanda:~ $sudo /etc/init.d/alsa-utils restart

kitas dalykas - turkijoje užblokuotas jūtūbas :) itin debiliškai - ir dėl ekstremaliai debiliškų priežasčių.
kadangi interneto provideris neleido pačiai pasikeisti dns serverio, o gaudyti ir į /etc/hosts rašinėti besikeičiančius youtube.com IP adresus tingėjau, ėjau šiuo keliu: Tor + FoxyProxy.
...liūdniausia čia yra tai, kad šiuo metu užsiimu šeimininko windowsų perinstaliavimu. tai niekada nesibaigs :(

buvau stambulo islamo mokslo ir technologijos muziejuje. dar du tech muziejai kol kas neaplankyti, vienas jų turi povandeninį laivą.

šis, beje, nykokas - visur tik modeliai ir kopijų kopijos, nes originalai išgrobstyti ir išvežti į harvardus ar londonus.

kita vertus - šalia šio daikto buvo parašyta "rocket". senovinė torpeda, matyt.

kalbant apie raketas, kosmoso amžiuje mečetės turi būti atitinkamos, fuck yeah! ji šiaip visa skardinė.

ir tai, kad islamo civilizacijos vienas iš svarbiausių artefaktų turbūt yra meteoritas, irgi yra belenkaip kiečiau.

"romeo ir džiuljeta". ..... ..... .....

šįkart lietuviškas. daugdara. gal kas iš gudresnių matematikų galit paaiškinti? šikna kaip ir suprantu, kas tai, bet paaiškinti negalėčiau. makaliūšas kažkoks.