opit

tokios tokelės. išlėkiau į ispaniją, alfą prižiūrėjo prieteliai, gyvūnėlis iš jų išėjo. sužinojau per vėlai, kad turėčiau daug vilties ją rasti. katė žiopla ir nebuvus lauke, automobiliai dideli, tikrieji namai toli, gyvūnas gražus ir visiems patinka.

buvo zjb katė. pasiėmiau pernai rudenį iš prieglaudos, sakė, kažkas rado stroikėje visus šešis katukus sumestus į celofaninį maišą. pradžioje bijojo ir slėpėsi, paskui užlipo į visur, turėjo potraukį tablečių įpakavimų čežėjimui bei vielutėms, kuriomis užspaudžiami batono maišeliai. ryte po žadintuvo iškart šokdavo į lovą ir reikalaudavo glostymo ir dėmesio. gulėdavo ant skaudamos vietos, prisiglausdavo prie pavargusios, kažkur paslėpė žuvį, sumyžo mano išleistuvių suknelę. dūkdavo paryčiais. lipdavo ant klaviatūros. miegodavo ant tos pačios pagalvės.
maža atrodė taip:

ir taip:

tiek ir liko. pora nuotraukų ir dėželė. kaip sako, tikiuosi, kad, jei ji gyva, ji yra šeimininkas geresniems žmonėms, nei aš, o jei nebe - kad tai įvyko greitai. bet kuriuo atveju, bent jau nusišiko lauke.

tai bus kvailas įrašas, katinukas atsirado, visur šventė.
jei nežinot, kas yra mūdė, paskaitykit čia paskutinį ilgesnį paragrafą ir pabandykit įsikirsti.

apie mūdės laikymą rankoje kalbėjom seniai ir įvairiai interpretavome, o paskui prisiminiau ve prieš keletą metų įsigytą knyžką apie pirštų jogą. pirštų jogos pozicijos vadinasi *mudros*. ta prasme, taip. pavyzdžiui, trys kosmoso kolonos.

vakar mačiau kažkieno kito skaitomą šitą kemsynę, kur užkliuvo sakinys:
Viešpats apdovanojo ją didžiulėmis malonėmis: <...> *neregimomis stigmomis*, pranašystės ir žmonių sielų pažinimo dovanomis, taip pat ir retai pasitaikančia *mistinių sužadėtuvių* dovana.

šį rytą su literatūros mokytoja išsiaiškinome, kad traukinio įvaizdis j. janonio kūryboje tikrai buvo ir tai nėra juodas juokelis, o v. majakovskio kūrybinė įtaka.