« stambulas 002 | Main | buitelė »
Septiembre 20, 2009
stambulas 003
šiandien buvo laivų diena, plaukiojom iki princų salų. keltai čia yra toks pat normalus transportas, kaip ir autobusai, metro ar tramvajus, prieplaukų vien centro žemėlapyje mačiau gal trisdešimt. nežinau kodėl, bet man be galo patinka jų laivybos herbas:
toli marmuro jūroje nejudėdami laukia laivai; kaip žinia, viskas, kas plaukia į juodąją jūrą, plaukia pro stambulą. milžiniški, migloti, taip toli, kad tik kranai ir radarai matyti iš už horizonto.
kelte susipažinau su iraniete, kuri čia atvyko šventėms su jaunesnėmis seserimis. pasakojo, kaip mokėsi industrial management ir dirbo fabrike, bet užsipiso nuo to, kad ji buvo vienintelė moteris, kurios visi viršininkai buvo vyrai. paskui išvažiavo mokytis ekonomikos magistrantūroje į indiją - nes irane sunku įstoti, tačiau sakė, kad nepatinka, nešvaru, žmonės debilai - dėl vienos karvės sustabdo tūkstantinį eismą :) nenori tuoktis, nors jos šeima norėtų, nori važiuoti kažkur kitur ir mokytis doktorantūroje, jai patinka. Narges, toks jos vardas, pasakojo, kad per rinkimų perversmą nušovė ypač daug studentų iš inžinerijos universiteto, kur mokosi protingiausi. anot jos, protingiausi jauni žmonės žūva arba išvažiuoja, o valdžiai px, ji tik nori išsilaikyti.
kvietė atvažiuoti į iraną - sakė, Persepolis, kur žmonės gyvena 2.5 k metų, labai gražus. ne taip jau toli dabar, kai pagalvoju.
marjane satrapi persepolį, beje, eikit perskaitykit, ir būtinai.
dar knygyne mačiau e.t.a. hoffmanno knygą, tada nesusigaudžiau, kas ir kaip, o juk "aukso puodas ir kitos istorijos" buvo absoliučiai mėgstamiausia vaikystės knyga, na, gal po "mokslo ir visatos" ir pūkuotuko. po sekančios stipendijos.
draugai sako, kad kebabas, kuris kainuoja mažiau, nei tris liras (1ytl =1.7ltl), yra su arkliena. man tai kas, bet meniu restorane katinuką mačiau:
"pisi" šiaip reiškia "pussy cat", possibilities for extra strong engrish are endless here.
nusilaksčiau. šiandien, kai po penkių valandų plaukimo ėjau namo, pravažiavus sunkesnei mašinai šaligatvis banguodavo, kavos nėra, todėl banguoja iki šiol. tačiau kelionė - jei tai galima vadinti kelione - labai patinka akiračio praplėtimu. anksčiau apie turkiją žinojau tik tiek, kad ten yra {antalija | jogurtas | kurdai | kara blok}, dabar nors truputį vokiu, kokie vidurinieji ir artimieji rytai įvairūs, kiek visko ten vyksta ir vyko. mūsuose, be abejo, kalbama apie homogenišką islamo zoną net paviršutiniškai nepasigilinus. labai džiaugiuosi šito nusikračius. tūsiuko ir skirtumų šitam pasaulio krašte daug daugiau, nei europoje. saudo arabijoje man reikėtų vyro palydovo ir skaros, kad įvažiuočiau ar pereičiau gatvę.
visos skirtingos šalys. visos jos svajonių kryptys, nors Nakhchivanas, atmosferinių kalnų vieta, apie kurią nieko nežinojau, labiausiai. reikia tik trupučio pinigo, laiko ir drąsaus pakeleivio/ės, nors nebūtinai.
ar prinoko pas jus kaštonai? aš mūsiškių dar nevalgiau..
Posted by kpmg at Septiembre 20, 2009 8:38 PM 
Comments
kaštonai prinoko, vieną pakėliau nuo žemės.
mačiau persepolio ekranizaciją. patiko.
Posted by: m.r. at Septiembre 21, 2009 12:35 AM