opit

aš tai jau pasiilgau prasmės simbolių eilutėse.
kai iš tų šimtų kasdienių laiškų, nusėdančių į kelioliką skirtingų lentynėlių, sunku išžvejoti laišką, skirtą man ir tik man, laišką ne mano socialinei rolei, ne mano padėčiai hierarchijoje, ne mano informacijos pertekliaus dročinamam techniniam smalsumui, ne komentarą apie kažkokį atsitiktinį šiktelėjimą internete, ne priminimą apie Pareigas ir Nepadarytus Darbus.

pasiilgau normalaus mailing listo, kur įdomūs žmonės rašo žmonėms, kurie jiems įdomūs, apie įdomius dalykus, kokį kažkada mačiau, bet tai buvo seniai ir trumpai ir nesiskaito.

kavos tirščiais ant ilgo popierėlio..
aš čia dabar nesakysiu, kaip jus man zjb, kaip atsiprašinėsiu ir neatsakysiu ir būsiu kalta, kad pradėjau.
geriau papasakosiu dar vieną istoriją apie komunikaciją.
apie šitą.
kažkada vasaros pradžioj ėjom su kolega papietaut ir radom nudrėkstą mečetės gatvėj. čia toks gudrus redirectų ir linkų žaidimas -- persikraustęs į naują kontorą, eilėraštis ištikimai kabo man virš galvos per porą šimtų metrų nuo pradinės vietos.
vilnius? kaunas? internetas?
neaišku :)

kai miegi viešai, tai kaip ir sakai pasauliu, kad juo visiškai pasitiki.
čia pakeliui kelte užsigalvojau, žiūriu, ką sako internetas:
New York City Mayor Rudy Giuliani ordered police to get the homeless off the streets and put them in shelters, even if they did not want to go. Giuliani said there was no constitutional right to sleep in public places.
viešos miegavietės projektas
ir šitas, įžvalgus.

džordžas bušas spaudžia ranką robotui
albertui su einšteino galva. sick. čia dar viena viešųjų ryšiu ikona, kaip, pavyzdžiui, daužantis batu į stalą chruščiovas ar kalakuto išgelbėjimas per padėkos dieną, bet daug radikaliau. ne, spausti ranką robotui su alberto einšteino galva, tikrai nuostabūs laikai, neprisipisi :)

ctheory.net:
jean baudrillard apie referendumą prancūzijoje ir beatodairiškumą.

Nobody can stand the arrogance of a victory that has already been guaranteed, no matter what the reasons for this guarantee are (reasons which, in the case of Europe, are nothing but virtual anyway). The game has already been played, and what is sought after is only a consensual agreement on the result. Yes to the "yes": a terrible mystification is covered by this banal formulation. The "yes" itself is no longer really a "yes" to Europe, to Chirac, or even to the liberal order. It is a "yes" to the "yes," a "yes" to consensual ordering. This "yes" is no longer an answer but the very substance of the question.

maža japoniška mašinytė, susnigę estijos laukai, mėnulis, kažkoks klaikus kniaukiantis prancūziškas electro. teka saulė, ji ten šiauriau kitokia - skaidri ir nešildo, kaip ir šaltis kitoks. žiūriu, kaip uosto darbuotojas važinėja tarnybiniu dviračiu, iš tokio sheer joy, be reikalo. labai gražu.



šiaip, supratau, kad fiziką mokausi ne todėl, kad nustumčiau žmonijos pažinimo ribas dar toliau, o dėl to, kad patinka iš arti matyti, kaip sapnuojamas bendras mūsų visų sapnas apie ateitį. paskui susirašysiu, kokias elektrines avis mačiau ir ką girdėjau, kad neužmirščiau ir būčiau nors kiek pagerėjus, dabar tik toks pusiau vizualinis sąmonės srautas iš užstrigusių akimirkų.

pramoninis špionažas:

labai džiaugiausi pamačius, kaip pasaulinio lygio tyrimų centre mokslininkai vaikšto su naminėmis šlepetėmis.
dar patiko, kaip greitintuvų laboratorijos kompiuterinio padalinio vadovas geria su mumis alų, pasakoja apie savo linuxiniu kompiuterių fermą ir programuoja 30000 eilučių fortranu.
taip pat patiko solaris/openbsd viešieji kompiuterių terminalai.
bėgti tamsoje ilgu mediniu tiltu ir šokti į jūrą, po to bėgti atgal ir jausti prišalančius padus.
po ilgų diskusijų apie romantiką, hedonizmą ir maslovo piramidę atsibundam naktį estijoje ir mus nusiveda prie jūros.
labai gerai buvo sūrūs estiškos maximos agurkėliai po keturių saldumynais ir alkoholiu powered dienų.
tas bendras tech supračius ir tylus sutarimas, kai atsibundi nuo šnekų apie trumparegių akis ir lešių aberaciją, toks apsikeitimas kiekvieno savais gandais ir patirtimi. ko gero, tai ir yra mokslinių konferencijų esmė: prasikrapštyt pro interfeisus ir mediatorius iki gyvų panašių žmonių, nusidžiaugt ir parsinešt kokią naują mintelę namo.
dar -- suomiai turi rimtų problemų su šokių samprata. arba aš turiu, bet visur esantys veidrodiniai rutuliai, girti geekai vilnoniais megztiniais, kurie euforijos apimti šoka ant stalų nusimovę kelnes bei 80-ųjų muzikinis fonas kažką indikuoja.

kai pabosdavo, lįsdavau prasivaikščiot po helsinkį, panašus į stokholmą iki deja vu priepuolių, tik nykesnis. vistiek neblogai, sėdėti stotelėje antrą nakties, triaukšti riešutus, jausti, kaip 75% išblaivėjai ir pavargai kokiu šimtu. nieko tie miestai, kai niekas nesuka dėl tavęs galvos, kita vertus, gaidys tas socialinės gerovės lukštas ir nuosekliai užbrandintos erdvės.

vakar šitame buvau, suvokiau, kas ten ne visai taip: kad filmas -- tai virtinė lyriškų meninių fotografijų, suklijuota į vieną daiktą. autoriai, matyt, bandė apžioti daug stambių temų iš karto: profesoriaus asmenybės gelmes, hierarchines struktūras ir nužmogėjimą bei šitai įkomponuoti į sėkmingą knygos ekranizaciją, bet vienintelės užkabinusios vietos -- pažodinės citatos.
kaip ten bebūtų, man lietuviško oficialiojo bei meinstryminio kino kvintesencija yra scena iš kažkurio serialo, labai patiko, kai vakar prisiminiau:
stovi du vyriškiai, vienas įsirėmęs tarpduryje, už durų - šalta žiemos šviesa, viduje prieblanda, reikšmingi bei statiški veidai. vienas, sako:
-- žinai, (dramatiška pauzė) vakar sapnavau mamą.
man atrodo, kad su pop muzika ir masyvių gabaritų kinu turime rimtų nacionalinių problemų :)

respektas anoniminiam chuliganui. už kiekvieną išpuolį prieš šitą retušuotą žertvą asmeniškai ploju ir lenkiuos.

be abejo, privalomas zaparas, dar ilgai nebūčiau sukus galvos, beveik iki paskutinės akimirkos, bet šita idėja patiko ir dar yra puikus priešnuodis "pirk pirk pirk" ir šeimyninių įsipareigojimų tūsui.
tad jei norėtum padaryti/išsiųsti/gauti realią atvirutę nuo virtualaus žmogaus, pyptelk, galiu užsiimt randomizavimu.

šiandien galvojau, kaip pasislinko naudojamo softo vertinimo kriterijai: dabar už naujesnę programos versiją daug svarbesnė sava konfigūracija ir patogumas.
tada, be abejo, prasideda sportas "kaip pasidaryti taip, kad niekas kitas nesugebėtų net terminalo įsijungti" bei dotfailų sandėliavimas trijose skirtingose vietose, nes jeigu ką?