opit

žiūriu į statistiką, ant kiek nuosekliai mažėja įrašų skaičius per mėnesį.
ir ne tai, kad nusibodo šita mašinka, priešingai -- kuo toliau, tuo labiau ji man patinka kaip informacijos dročinamos ilgalaikės atminties tęsinys.
gal ta skirtis blog vs. life - kas mano ir ką smagiau gyventi, o ne atriaugėti, o gal tiesiog tai, kad atsirado atskiras aptvarėlis rastiems gražiems daiktams.
dar labiau - gal pradinio internetinio anonimiškumo nebeturėjimas, kai susilieja virtuali bei tikra personos ir pažįsti vis daugiau kitų virtualių. tada galima nebent saugų ruporėlį idėjoms skleist pasidaryt iš blogo.
vėl slėptis tam, kad galėtum dar labiau atvirauti prieš dar daugiau žmonių? kre :)

„Policijos kaip ir Angelo sargo buvimą šalia turėtume jausti nuolat: vaikščiodami ar važinėdami miesto gatvėmis, užrakindami ir palikdami namus ar automobilius. Tikiuosi, kad piliečių saugumui užtikrinti policijai bus skiriama vis daugiau lėšų ir valstybės dėmesio. Linkiu, kad Jus saugotų Angelas sargas, o miestiečiai nuolat jaustų Jūsų buvimą šalia".
via kwu

"Voting is about nothing but installing the guy who's more likely to screw the people you hate before they elect the guy who's more likely to screw you. The whole point of a two-party system is to polarise entire countries into behaving like football fans. Dulls the thinking. Crushes original thinking. Anti-evolution. Creates herd mentalities. Not me."


warren ellis piktas kaip paprastai.

...gal labai jau dažnai perpostinu, bet labai pradžiugino šį rytą.


Rock and roll is about sex and anger and declaring that you are alive<..> It's the hymns for the church of booze and pills and cigarettes and orgasms I'm talking about, not some walking colostomy bag in a bad hat singing through his nose about how he's a waste of a good womb. It's about being an epic fucking human being.

vakar pagalvojau prieš užmigdama, kad galėtų būti, iš tikrųjų: MidpSSH. raidės siemense mažutukės ir daug pisalo suvesti paprasčiausią komandą, bet užtat kiek iliuzinio komforto dar labiau įsitinklinus!

neišlenda iš galvos, kol jos šimtą kartų neišgirsti, šimtą kartų nepaniūniuoji ir nepasiskundi šimtui žmonių.

Best + sexy what was it anyway
Jean-michel what was it anyway
Saw you there what was it anyway
Kneel right down what was it anyway
Guitar on the ground what was it anyway
Lost yr hand what was it anyway
Hipsters stand what was it anyway
Glitter tongue what was it anyway
Gave you a flower what was it anyway
Gave you the power what was it anyway
Saintly ghost what was it anyway
Tingling down what was it anyway
Nevermind what was it anyway

Come on down down to the river
Come on down and jump right in
Come on down I dare you to win now
Come on down and down my friend
Come on down and jump in the river
Come on down and jump right in yeah

sonic youth - nevermind(what was it anyway)

tai važiavau netyčia dviračiu pro protestą.
didelis muilo burbulas.
vien tai, kad jis organizuojamas propagandinėmis priemonėmis ir neaišku ko.
vien dėl retorikos: "reikalausiu, jog valstybė duotų tai, kas man priklauso", "mes neturim „bapkių“ ne,
duosit paskolą ar ne?!" - čia yra tiesiog šantažas, ir dargi šantažas manipuliuojant tais, kurie tikisi, kad juos kas nors palinksmins, duos diplomą, gyvenimą į paskolą ir studentiškų nuolaidų alui ir akropoliui.
nifiga revoliucijos nebus, čia tik pasigrūdimas arčiau prie lovio miražo.
tai čia išankstinis neigiamas nusistatymas. o šiandien važiuodami juokėmės, ant kiek gerai įsiurbtas protestas, ant kiek viekia sistema ir ant kiek visi patenkinti - valytoja renka nuo seimo vartų tualetinį popierių ir atspausdintus plakatėlius, policininkai nusiima šalmus ir atsipalaiduoja, ant scenos šokinėja kokios tai žvaigždės ir linksmina paprotestavusius studentus.
ne, man tai negaila, jei kas nors galvoja, kad šiais laikais mitinginis protestas ką nors reiškia, tai pirmyn, fejerverkai ir petardos - smagu, bet šiuo atveju labai jau pr'as ir režisūra kyšo..
kita vertus, smagina, kad politiniame lauke vyksta konkreti šyza, ir kuo toliau, tuo labiau. kad ir šitas. pasaulis užsisuko virkštelę sau aplink kaklą ir spardosi :)

kai palieki kavos puodelį neišgertą - jis visą dieną persekioja, tarsi amputuotos kojos niežtėjimas.

jau antrus metus tas pats būdas pradėti penktadieno rytą - laboratotija, treštelėję prietaisai ir esminių dėstytojų vyriška logika of getting things done. jungti rausvus ir geltonus laidus prie pliuso, mėlynus ir žalius - prie minuso, lėtai atsibusti, padaužyti, jei kas neveikia, tampyti paklaidų ribas iki nebegalėjimo. labai gerai. o kur dar galimybė savais negrabiais pirštais ir griozdiškomis mašinomis išmatuoti kažką tokio efemeriško ir subtilaus, kaip elektrono masės ir krūvio santykis - 5.693E-12!

dar kažkurį penktadienį matėm: absoliutus dizaino, koncepcijos ir progresyvo triumfas prieš bet kokį sveiką protą ir usability - aibo eros kavos aparatas.




ir visiškai sužavėjo laikina keleivių laukimo salė anykščių stotyje. man sakė baigti stebėtis pasauliu, bet neišeina :)

...nes dėti į save kitų žmonių ekspresiją - puikus metodas tvarkytis su savos ekspresijos nebuvimu.


buvau šįryt puikioj parodoj, kurią norėtųsi užvadinti "apie karą ir kitus žaidimus". kažkaip gražiai sugretinta, ir nesvarbu, ką apie nato misijas rašo informacinis lapelis, čia tas retas atvejis, kai nuotraukos kalba pačios ir kalba garsiau.
skalvija rengia filmų mirties tema savaitę. aišku vėlinės ir neva vienkartinė proga "susikaupti ir pamąstyti", kai imho reikėtų prisiminti ir žinoti 365 dienas per metus, arba esi šūdo vertas. vistiek - idėja gera, ir pakeliui iš visur, ir kasininkė linkusi dviratį pasaugoti.

patinka man tie postmodernūs (jau norisi šieptis po šito žodžio, kaip ir "simuliakro" rimtam kontekste jau senokai nevartoju, et) žaidimai su išbarstytom prasmėm ir skirtimi tarp matomo ir suvokiamo, tarp spausdinto žodžio perteikiamos tikrovės ir tos tikrovės tikro konteksto.


crap'inis šūdlaikraštis sako tą pačią grėsmę, kaip užrašas ant lentos kontoroje - "lavonai, įkaitai, negyvėliai, šūviai į pakaušį, šokiai ir linksmybės". fejerverkai kasdien ir revoliucija, blet.




"negyvi gyvūnai" - vis labiau patinka šitas oksimoronas, čia tas pats, kas "old update". iš tikrųjų nežinau, kas patiko šitoj nuotraukoj, pamačiau pas prietelius vyną gerdama. gal žalias žiogelis šalia, kurio, deja, nesimato.

...kadangi visą savaitę sąžiningai vengiau bet kokio protinio darbo, tai visiškai nesijautė penktadieninio noro sulįsti į svaigalus, kad galva nebegalvotų ir nebesapnuotų.
todėl kepėm su prieteliais varškės ir kakavos pyragą bei žaidėm tą žaidimą, kai ant lapelių surašomi atsakymai į klausimus "kas?", "kaip?", "su kuo?" ir "kodėl?" ir keičiamasi. po labai ilgos pertraukos. nors, be abejo, pagrindinės nagrinėjamos temos per gerą dešimtį metų nepasikeitė - reprodukcinės bei šalinimo funkcijos ir marginalinės grupuotės - gal tik atsirado dozė cinizmo ir juokelis iš savęs.

visiškai pagrindinis dalykas, dėl kurio myliu tranzavimą - tai, kad su kiekvienu sustojusiu vairuotoju pas mane ateina dar viena istorija. korėjietis fizikas veidrodžių meistras lenkė prostitutė litrai naminio alaus lenkas su naminiais sausainiais laivų mechanikas tipiniai jie iš palangos moteriškė, išmananti, kaip pramogauja intelektualus jaunimas.
šiandien susistabdžiau bičelį, kuris su seneliu ir buldozeriu ant kalno užritino akmenį, pro kurį krūvą metų važinėjau į mokyklą ten kažkur. labai reality check. labai primena, ką buvai nuodugniai ir noriai pamiršus.
kitas pakeleivis buvo labai desperatiškas fūristas. toks, kuris nuoširdžiai apreiškė, kaip viskas vis blogiau ir blogiau. ir ne ta prasme, kaip mes čia varom, kad viskas vistiek degs paliubomu ir po to kikenam, bet toks, kuriam viskas generiškai blogai, mikliai dekonstruojąs bet kokią pozityvią mintį. kita vertus, jis buvo vienas tų karo akademijos karininkų, kurie 1993 nepakluso ministro įsakymui daužyti protestuojančius pensininkus...