life
pastebiu gretimai gyvenančiuose žmonėse tą parkę, kai baigi mokslus ir nusvyra rankos ir nežinai, ką su savim tokiu veikti.
labai logiška - dvylika, o po to dar kokius keturis metus įsiprasmini ruošdamasis 'gyvenimui' ir realybei, esi daug vilčių teikiantis jaunuolis, popieriai, išleistuvės, viskas, jau tuoj pramuš, o vat niekas 'tokio' radikaliai kitokio neprasideda, tiesiog daug mažiau aišku, ką daryti. pasiruošimas realybei ją gerai užpudruoja.
tipo, ee, kas tas gyvenimas?
galima nukelti klausimą dar dviems/keturiems/etc metams, aišku, galima pasirinkti atributiką ir dienom chujarinti kaip Dobilui darbe, o penktadieniais chujarinti amfą -
tik kad tikresnis nuo to nebūsi.
ir jeigu linksmybės ir prasmės nėra, tai galima nusiteikt, kad ir nebus.
...kitų problemos gerai nagrinėjasi, kai norisi, kad pasaulis norėtų mažiau pastangų ir dažniau dovanų atneštų ;)
bet so it goes, šį vakarą sutaisiau sujotą dviračio sparną ir šiaip visokios smulkmės, raidės ir pėdkelnės, gerai ta užklasinė veikla, dar viena lašelinė.
