« apie referendumus | Main | apie lietuvišką kiną »
Noviembre 27, 2005
mokslinykų gertynė
maža japoniška mašinytė, susnigę estijos laukai, mėnulis, kažkoks klaikus kniaukiantis prancūziškas electro. teka saulė, ji ten šiauriau kitokia - skaidri ir nešildo, kaip ir šaltis kitoks. žiūriu, kaip uosto darbuotojas važinėja tarnybiniu dviračiu, iš tokio sheer joy, be reikalo. labai gražu.
šiaip, supratau, kad fiziką mokausi ne todėl, kad nustumčiau žmonijos pažinimo ribas dar toliau, o dėl to, kad patinka iš arti matyti, kaip sapnuojamas bendras mūsų visų sapnas apie ateitį. paskui susirašysiu, kokias elektrines avis mačiau ir ką girdėjau, kad neužmirščiau ir būčiau nors kiek pagerėjus, dabar tik toks pusiau vizualinis sąmonės srautas iš užstrigusių akimirkų.
pramoninis špionažas:
labai džiaugiausi pamačius, kaip pasaulinio lygio tyrimų centre mokslininkai vaikšto su naminėmis šlepetėmis.
dar patiko, kaip greitintuvų laboratorijos kompiuterinio padalinio vadovas geria su mumis alų, pasakoja apie savo linuxiniu kompiuterių fermą ir programuoja 30000 eilučių fortranu.
taip pat patiko solaris/openbsd viešieji kompiuterių terminalai.
bėgti tamsoje ilgu mediniu tiltu ir šokti į jūrą, po to bėgti atgal ir jausti prišalančius padus.
po ilgų diskusijų apie romantiką, hedonizmą ir maslovo piramidę atsibundam naktį estijoje ir mus nusiveda prie jūros.
labai gerai buvo sūrūs estiškos maximos agurkėliai po keturių saldumynais ir alkoholiu powered dienų.
tas bendras tech supračius ir tylus sutarimas, kai atsibundi nuo šnekų apie trumparegių akis ir lešių aberaciją, toks apsikeitimas kiekvieno savais gandais ir patirtimi. ko gero, tai ir yra mokslinių konferencijų esmė: prasikrapštyt pro interfeisus ir mediatorius iki gyvų panašių žmonių, nusidžiaugt ir parsinešt kokią naują mintelę namo.
dar -- suomiai turi rimtų problemų su šokių samprata. arba aš turiu, bet visur esantys veidrodiniai rutuliai, girti geekai vilnoniais megztiniais, kurie euforijos apimti šoka ant stalų nusimovę kelnes bei 80-ųjų muzikinis fonas kažką indikuoja.
kai pabosdavo, lįsdavau prasivaikščiot po helsinkį, panašus į stokholmą iki deja vu priepuolių, tik nykesnis. vistiek neblogai, sėdėti stotelėje antrą nakties, triaukšti riešutus, jausti, kaip 75% išblaivėjai ir pavargai kokiu šimtu. nieko tie miestai, kai niekas nesuka dėl tavęs galvos, kita vertus, gaidys tas socialinės gerovės lukštas ir nuosekliai užbrandintos erdvės.
Posted by kpmg at Noviembre 27, 2005 11:53 PM 
Comments
Ka veikei VTT? Dirbi ten, mokaisi..?
Posted by: Tomas at Noviembre 28, 2005 11:09 AM
"nieko tie miestai, kai niekas nesuka dėl tavęs galvos, kita vertus, gaidys tas socialinės gerovės lukštas ir nuosekliai užbrandintos erdvės." - :*
Posted by: frau perovskaya / skoeka at Noviembre 28, 2005 11:41 AM
šeima norėjo likviduoti veidrodinį gaublį, bet aš paskutinę akimirką jį išgelbėjau ir pažadėjau juo rūpintis (suprask valyti dulkes).
Posted by: Merė Raili at Noviembre 28, 2005 4:43 PM
paziuret buvau, akademinis tusas ;)
Posted by: opit at Noviembre 28, 2005 7:29 PM