opit

Buvo vienas is Tu momentu.
kai stovejom pries ginkluotus batalionus.
"Ramiai"
"Ginklu gerbt"
Niekad pries tai nesu stovejus pries sautuvus.
Prie sienos.
Visi nusisukam.
Kareivukai vos nulaiko sypsenas.
Dideli dedes ironiskai dekoja.
Akiniuotas dede suskaiciuoja.
Dainuojam "S.K.A.T.A."

(kol neatsidaro icq langiukas).
diena anaiptol nenusibaige niekinga paranoja po antklode.
antakalnis, netcafas, kuriame kazkada pries metus ziurejom the wall, naktine auditorija nardo po pornucha, a fucking long road to go.
neseniai sakiau "pochuj" ir neriau stacia galva i sukuri.
tris kartus pusiau tycia trenkiau pogo blondinei i nugara su alkune.
saudziau i zmones ir sokau isleistuviu valsa su varvekliu.
a jo, blet, isleistuves.
per matieka masiskai palikom sveika prota uz duru.
einant issijungia lemputes, uzminu ant skiriamosios juostos, gyvenimas zostkas, kai zostkai ziuriu.
ir vienoj dienoj is tikro telpa daugiau, negu metuose.
a fucking long road to go.

benamis mentolis sake, kad tai vienintelis geras dalykas is nato.
vakar su cioce perzengem "iki" slenksti, atsikimsom alu ir ziurejom, kaip dumais apsinesa ir susprogineja zvaigzdetas uzupio dangus.
ai, dar sampano gausim, ot dziaugsmas.
psssst.

Kažkada giliai naktį prasikrapštau iš miego, pro langą šviečia lunatiškas mėnulis. ant kompaktų.
žinot, kaip cd atrodo mėnulio šviesoj?
nuodingos (ultra)violetinės spalvos.
siauras ryželis, kaip lazerio spindulys.
gražu be galo.

Etatinis dalbajobas parašė 11/20 už mistifikacinį istorijos darbą.
Per posėdį buvo pareikšta, kad aš jam knisu protą.
Kas? Aš? Mažai yra mokinių, kurie taip retai jį matytų ir taip nieko iš jo nenorėtų - nebent ramybės.
Ir niekaip netikiu, kad visos blondinės, kurios tikrinasi žodyne tokius šūdžodžius kaip "grow", parašė geriau.
Niekaip.
Bus karas.
Tada pakliūnu į spąstus, nes powered by hate toli nenueisiu. O man ta visa istorija giliai pojebat'.
999?
Kava, tabakas, fotoshopas, viskas krenta iš rankų.

• Vienas dalykas - būti nėščiai ir jaustis kaip didelei karvei, ir visiškai kitas dalykas - pasikartojantys sapnai, kad jūs esate karvė.
• Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės teigimu, reklamoje akcentuojami kūno, o ne protiniai privalumai, nes moters atvaizdas yra be galvos.

Ojojojoj, dešimtmečiai vaikai, kaip aš jūsų šiandien nemyliu.
Jūs esat isteriškų banderlogų gauja, aptrupinot pelės padėkliuką savo idiotiškais trupiniais ir vis taikotės žaisti savo tūpus žaidimus, harį poterį ir kažką su mašinom ir daunišku soundtracku. Būtų be garso, dar atleisčiau.
Dar nemyliu veeeeelykinio tvarkymosi ir skalbinių.
Ir suvarytų dviračio stabdžių.
emo-cionalumo.
O dar kaip spamo robotų nemyliu, dievaž.
Per ilgai užsisėdėjau, tas pats maršrutas mokykla-namai-tėvai, nx, reik kokį vasarinį tranzą mąstyt, ar ką.

Pasiūlyčiau su juodu markeriu riebiai užsitepliot "pizda pagal defaultą" skersai visą sieną. Čystai vietoj valerijonų ir bilobilo.

Rašant gerą literatūros rašinį, reikia vedžioti kuo daugiau paralelių ir visokių paradoksų. Kad parodytum, kas iš to išeina.
Per lietuvių kalbą neradau kūriny parapsichologijos elemento.
Per matematiką pasistatau šalia raudoną gipsinį torsą. Torso vardas yra Liusia nx, ji anoreksikė. Liusia dalinamės su esminiu klasioku.
Esminis klasiokas šiandien pasakojo apie greitus mechanizmus. Anot jo, greičiausias mechanizmas - čiūvas, išmestas iš lėktuvo.
Gadinuosi gyvenimą. Mėgėjiškai.
Gadinu kitiems.
Ne, pliki varvekli, mes jūsų neileisim, ne, širdies neturim, pas mus vietoj širdžių - kompiuteriai.
Chuliš' ten kompiuteris. Ten mėsgalys, kuris tavaruoja nuo kavos su romu.
Neprisiprašau, kad man kas nors deramai įspirtų. Einu miegot.

Gernsbacko kontinuumas

Laimei, visa ši istorija pradeda blėsti ir tampa tik epizodu. Kartais, kai
išvystu keistus vaizdus, jie yra periferiniai – menki medicininio chromo fragmentai kažkur regėjimo lauko pakraštyje. Praeitą savaitę mačiau tą skraidantį orlaivį virš San Francisko, bet jis buvo beveik permatomas. Plonyčių keliukų liko mažiau, o greitkeliai taktiškai nebeišsiplečia į žėrinčius aštuoniasdešimties juostų monstrus, kokiais praeitą mėnesį man teko važiuoti savo išsinuomuota Toyota. Aš žinau, kad tai manęs neseks į Niujorką. Mano regėjimas siaurėja, jis teužgriebia tik vieną tikimybių bangos ilgį. Aš taip dėl to
stengiausi. Televizorius buvo labai naudingas.

...katiba šįryt kalba apie Kalakutą:
"Toks ogromnas ogromnas, virš akių, kai nori į ką nors pasižiūrėti, tokios raukšlės, kaip juos ir valgo, gi ten snargliai virš snapo?
O kas ten pas juos su morda darosi, kažkoks straublys, čystai.."

Robinzone ( 2004.04.19, 15:25)
Kodel tu toks cinishkas? Ar tu ish shio skyrelio pazysti bent viena asmenishkai, a? Ar tu bent suvoki koki trapu ir jautru moters vidu tu traishkai cia savo kerzinemis shnekomis ir komentarais?

Ko tu cia apskritai ieshkai?

Stikliukas (04.19, 15:43)
Trapus moters vidus... Skamba taip gražiai. Gaila, kad iki jo prasimušt neįmanoma per kosmetikos sluoksnį...

šitoj šūdų duobėj

pirma bjaurybė yra pavasarinė sloga, dar užvakar sakiau "na na, tik ne man", o šiandien esu piktas šniurkščiantis triušis su penkiom kojytėm.
antra bjaurybė yra šlykšti motorolos klomba ant nėries kranto. įdomu, kada visi pamirš, kad jos čia nebuvo dar užvakar.
trečia bjaurybė yra didelė scena katedros aikštėj, grojanti įkyriai neįsimenantį popsinį foną bei visi tie šventiniai atributai. nuperku sesei cigarečių, ji sako, baisu.
ketvirta bjaurybė esu aš.
Atbūnu ryt paskutinę dieną mokykloj ever ir lekiu į mišką slėptis.

Beresnevičius apie metafizikinį bardaką, baisiai gražiai ir teisingai:
Manding, čia pasireiškia pasaulio ir buities entropija. Pasaulis negali išlaikyti tiekos daiktų daiktelių ir kartais jie dingsta, fizika jų nepaneša ir užmeta truputėlį.

Taip vadinasi trafakas, ką tik buvau pratestuot po prabangia kaimynų tvora, visos lempos degė, visi veisliniai šunys skalijo - dar smagiau.
Ne, nu tai welcome, mieli europiečiai, jei per naktį nenusprogsim - galėsim glaustis prie didžiojo brolio pašonės ir dar džiaugtis kažkokiu tai grįžimu į vakarų civilizacijos prieglobstį.
Nacionalinis aspektas px, šita identity pusė niekad per daug nekasė - bet bjauriausia tai, kad kito pasirinkimo nėra, ir to niekas garsiai nesako. Kažkaip blogai taip lėkti, jei nėra kitų krypčių, spąstus primena. Iš politinės priespaudos kartais išlendama, o vat ekonominė - visiška pizda. Ne politikos norisi, o žrat' ir srat'.
Man irgi, beje.
Jo, garsiai nesako, o jei bandoma - visada galima prilipint "antiglobalisto" etiketę - nors globalumas ir globalizacija - du skirtingi dalykai. Pažiūrėkit, ką lietrytis sako apie įvykius Varšuvoj - tie baisieji antiglobalistai, cituoju, "pacifistai, pankai, metalistai, gėjai", kažkiokie nesusipratėliai.
Tai gal nėra ko taip isteriškai švęst? Tai gal reikėtų nukabint kažkurią vėliavėlę nuo gatvių stulpų? Stopudovai rastamanišką, manau. Ir nepamirškit visur nešiotis žalių popierėlių. Nes dabar be jų būsim visiškas niekas.