ninjutsu

Kas atsitiko? Nieko neatsitiko. Karščio išvargintas, permirkęs kūnas, limpančių galūnių prisilietimas, jausmas svyruojantis tarp abejingumo ir irzlumo. Niekas ir nežadėjo kūniškos harmonijos. Senstantį kūną supranti tik per kito senstantį kūną, bet ne savo. Vienas ant kito augantys nagai, besilupanti oda, nykstantys taukai ir raumenys, vis ryškėjantys kaulų kontūrai – jokia tavo ateities replika, greičiau grynas atsitiktinumas. Kad sulauksi tiek metų yra mažiau šansų, nei kad būsi partrenktas važiuodamas dviračiu ar prisigėręs prigersi ežere. Kas išmuša nihilistinį pagrindą iš po kojų, yra tai, kad ir kaip tie puvimo, regresijos, užtikrintumo griuvimo ženklai badytų akis, iš tikrųjų jie nei kiek negąsdina. Pirminio įspūdžio kultūrinis šokas blėsta ne dienom, bet sekundėm; yra prijaukinimas ir tampa savas, o tuo tarpu televizinis švytintis, jaunas kūnas tampa fantasmagorija.

Kūno teorijų persunktos smegenys kartais būdavo užmiršę biologinį kūną ir visą su juo susijusią neromantiką. Socialinis konstruktyvizmas švariuose, baltuose, industrine gamyba kvepiančiuose knygų ir žurnalų puslapiuose neatsispiria molekulių, mutuojančių ląstelių, plaukų, nagų ir išmatų kūniškajam chaosui. Laikas stovi, racionalumas merdi, logika haliucinuoja.

Teko aplankyt nebloga vietele - A Better World Cafe
Ideja tokia:
- sveikas geras maistas turetu buti prieinamas visiems.
- kaina yra rekomendacine - kas gali duoda tiek kiek reikia, daugiau arba maziau.
- maista galima issimainyt i darba, pvz. suplaut indus.
- maistas sezoninis ir kiek galima vietinis.
- pasirenkamas porcijos dydis (mazinamos atliekos)
- didzioji dalis darbuotoju savanoriu, keletas apmokamu zmoniu/organizatoriu.

Kavine be savo patalpu, siuo metu pusdieniui isikurinejanti baznycios patalpose nuo 11 iki 15val. Maistas daug pigesnis nei siaip kur nors, prilygsta gal tik fast food kainoms. Skanus, sotus, daugiausiai vegetariskas maistas, fair trade kava etc. Renkasi ivairiausi zmones, beparkine, nereligine (nors ir baznycioj) atmosfera. Organizatore pasakojo, kad sita ideja plinta, dabar yra lygtais penkios tokios vietos JAV ir atsidarineja naujos. 'Krizes' zenklu cia apstu, tai tokiu iniciatyvu turetu tik dauget.

Pries 15val.

Po 15val.

darbinių-atostogų-neatostogų metu teko kiek prisėst prie retai prienamo žanro (graphic novels). Tai čia trumpai. Dar tiek pat sėdi neperskaitytų, bet laikas iš čia trauktis ir grąžint į biblioteką.

Vienas sub-žanras galėtų būt jaunuoliškas, susvetimėjęs, perteklinės visuomenės pasimetimo ir saviraiškos paieškų paveikslas. Tokios pasirodė italo Gipi "Garage Band." Estetiškai nepriekaištingi, akvareliniai piešiniai, nuotaikų perteikimas, tačiau turiniu neypatingai užkabinantis darbas.

Amerikiečio Karl Stevens "Whatever" turi gana taiklų pavadinimą savo knygutei. Neviltis, svaigalai, intymumo paieškos, pasimetimas, ir šiaip visko-post miesto japių meninkų vakuumas. Visai neblogai, gerai perteikta nuotaika ir ar su intencija ar ne, tačiau atskleidžia kai ką daugiau apie šiuolaikinį Amerikos būvį.

Brian Wood and Ryan Kelly "The New York Four" iliustruoja keturių, šviežių Ivy League studenčių gyvenimą. Gerai iliustruota, neblogos istorijos, nors kaip ir "Whatever" tuštumos jausmas, tik šį kartą ne per demonstratyvų nihilizmą ir savidestrukciją, bet per bandymus įsipaišyt, super pasiekt ir savim pasitikėt, bet akivaizdu, kad tai tik trapi priedanga.

Brazilų brolių dvynių Fabio Moon ir Gabriel Ba "De: Tales" atrodė įdomiai iš aprašymo ir gražiai vizualiai, bet pasirodė irgi tiesiog eilinės viduriniosios kūrybinės klasės reprezentacijos apie niūroką kasdienybę.

Ari Folman ir David Polonsky "Waltz with Bashir: A Lebanon War Story" pasakoja apie Izraelio-Libano karą 1982 m. Pagrindinis herojus, Izraelio kareivis savo atminty užblokavęs svarbius įvykius, kalbina kitus dalyvius ir po biškį atsirinkinėja kas ir kaip. Estetiškai pasirodė per sterilus piešimo stilius, turiniu gerai ir kompleksiškai. Yra filmas, bet jo neteko matyt.

Viena įsimintiniausių Mat Johnson ir Warren Pleece "Incognegro." Istorija pasakoja apie Harlemo žurnalistą, kuris nors ir iš juodaodžių šeimos, gali praeiti kaip baltaodis KKK egzekucijų Pietuose laikais. Neblogas trileris ir daug gerų įžvalgų apie Ameriką, rasės ir lyties trapumą.

Nors ir ne mėgėjas šiaip scie-fi bet keletas visai patiko: G. Willow Wilson ir M.K. Perker "Cairo" ir tų pačių autorių "Air: Letters form Lost Countries." Įtampa, gudrūs dialogai, persipynę pasauliai.

Mark Haven Britt "Full Color" keistoka ir tamsoka knygutė, kur pradžia nepasako kuo viskas pasibaigs ar kur viskas suksis. Stiprios draugystės, stiprūs personažai, šiek tiek juodai balto kraujo ir įtampos.

Pati smagiausia, reikia pripažint, Jonathan Ames ir Dean Haspiel "The Alcoholic." Man nežinomo rašytojo Ames vienos iš knygų grafinė iliustracija. Meilė ir neapykanta alkoholiui, kūrybinės kančios, nevykę santykiai, ironija ir subtilumas. Šitą knygą įsigyčiau ir dar skaityčiau.

[07 31 papildymas]
Kirsten Baldock ir Fabio Moon "Smoke and Guns" apie cigaretes gatvėse pardavinėjančias merginas ir teritorinius kartus. Daniel Clowes "Ghost World" paaugliškos draugystės istorijos. Patiko.
Carey Jock "Faker" sci-fi trileris apie universitetinį tusovną jaunimą Minesotoje ir karinį-mokslinį eksperimentą išėjusį iš labarotrijos ribų.
Thomas Ott "The Number 73304-23-4153-6-96-8." Komiksinė knyga be žodžių, išskyrus pačioje pradžioje Barbaros Graham, kuriai 1955m. įvykdyta mirties bausmė, citatą jog "Geri žmonės visada yra įsitikinę, kad jie yra teisūs." Puiki istorija, puikus piešimo stilius, apsisukęs "gėrio-blogio" ratas.

Žinutė sau:
Pabaigt: "Nevermore: A Graphic Adaptation of Edgar Allan Poe's Short Stories," Paul Chadwick "Concrete: The Human Dilema."
Ir kažkada paskaityt: Rutu Modin "Jamilti & Other Stories," Ed Brubaker ir Sean Phillips "Incognito," Tim Hamilton "Ray Bradbury's 'Fahrenheit 451,'" Rutu Modan "Exit Wounds," Apostolos Doxiadis et al "Logicomix: An Epic Search for Truth."