ninjutsu

'The thing about a story is that you dream it as you tell it, hoping that others might then dream along with you, and in this way memory and imagination and language combine to make spirits in the head. There is the illusion of aliveness. In Vietnam, for instance, Ted Lavender had a habit of popping four or five tranquilizers every morning. It was his way of coping, just dealing with realities, and the drugs helped to ease him through the days. I remember how peaceful his eyes were. Even in bad situations he had a soft, dreamy expression on his face, which was what he wanted, a king of escape. "How's the war today?" somebody would ask, and Ted Lavender would give a little smile to the sky and say, "Mellow - a nice smooth war today." And then in April he was shot in the head outside the village of Than Khe.' - Tim O'Brien "The Things They Carried"

Nebloga knyga apie Vietnamo karą.

Iš lietuviško profesinių interesų klausimyno, profesijų klasifikatoriaus:

„Filosofas: Nagrinėti erdvinę pasaulio organizaciją ir žmogaus aplinką; ieškoti būties pažinimo, tiesos ir gyvenimo prasmės.“

„Sociologas: Atlikti viešosios nuomonės tyrimus ir žmonių grupių apklausą.“

„Iškamšininkas: Iš negyvų gyvūnų ar paukščių daryti klasikines tik išorinį panašumą į originalą turinčias iškamšas.“

„Užkalbėtojas: Užkalbėti nuo ligų burtažodžiais griežtai nustatytose vietose (kryžkelėse, ties slenksčiu ir pan.) ir ypatingu paros metu (auštant, dienos ir nakties sandūroje ir pan.)“

„Manekenas: Išmokti nejudant stovėti parduotuvės vitrinoje ar parodoje ir demonstruoti rūbus, avalynę bei kitus aksesuarus.“

„Būrėjas pagal datas arba skaičius: Spėti žmonių, politinių organizacijų ir atskirų politikų ateitį naudojantis sudėtingais matematiniais skaičiavimais ir įvairių įvykių datomis.“

„Alkohol. gėrimų degustatorius: Ragauti stiprius alkoholinius gėrimus ir tikrinti, ar jie atitinka receptūras; būti atspariam alkoholinei priklausomybei.“

„Uostomojo tabako tikrintojas: Tikrinti uostomojo tabako kokybę, turėti tabako dulkėms atsparias akis ir plaučius.“

Visai neblogas straipsniukas, kalbantis apie muzikos galią, kapitalistinę apropriaciją, 'klasikos' ne visada konformistines ištakas. Chaotiškai. Kaip ir daug kas vis populiarėjančioje insurekcionistinėje nišoje.
Vis ruošiuosi pakomentuot/panagrinėt Artėjantį Sukilimą [EN, LT], bet tenka vis atidėt, kol pribręs įkvėpimas. Gal tamsios ilgos dienos.

"Again, music shapes the way we relate to the world. Hence, it’s in our best interest to fully take in music that rattles us into creating violent and subversive relations with the world. So tomorrow, when you wake up and put on a tune to go with your cigarette and coffee, listen deep when you begin to feel the shit quickly sliding through your intestines. Do you feel an overwhelming force to move your bowels in Tupperware? Once your feces is sealed tight in the laboratory-made plastic, is there a drive to scurry into the mansions of the bourgeoisie and smear the espresso/tobacco flavored slimy excrement in their faces? If not, you need to find a better record." Prometeo Unwound

Dar apie muzika:

- laukia neperskaityta dovanų gauta knyga.

- vienas iš įdomesnių New Jersey, a.k.a. 'Armpit of America,' reiškinių - kultinė, beprotiška, extremely obscure radijos stotis WFMU

- punko-crusto įdomybės čia, čia ir čia.

- įdomių rašinių muzikos ir soc. temom dažnai būna čia.

Laukiu. Negaliu pasakyt, tiksliai ko. Jaučiu, kad laikas mums visiems nėra toks pats. Galima jį vadinti kitaip. Nebūtina kalbėt apie laikrodžio rodyklių judėjimą, sezonų keitimąsi, rytinių ar vakarinių ritualų rutiną. Labiau vidinį greitį. Distanciją. Susvetimėjimo distancijos traukulius. Tarp savęs ir kitų.

Visada abejojau radikaliu „aš“ vientisumu. Niekada nebuvo jausmo, kad „aš“ gali apsieti be kito ir „kito.“ Be „gamtos,“ be šiukšlių, medžių lapų ar pūvančių kamienų, mistifikuotos žmonijos įsielektrinusio buvimo, kuri įsikibus kaip dėlė, neleidžia apie save pamiršti net intensyviausiose fantazijose. Netalkina vaikystėje iki džiaugsmo/skausmo nutrintos knygelės „Palė vienas pasaulyje“ vaizdiniai. Nėra ir jokio noro ar spaudžiančio į kampą poreikio.

Kažkam tas „aš“ vientisumas yra atspirtis prieš viso kito mėšlo nuolatinį primetinėjimą, kartelė pagal kurią matuojamas individualumas, gal net laisvė. Užuovėja padedanti jausti kažką tikro susiatomizavusiam pasauly. Idėja gana sena. Gana vyriška ir europietiška. Subjekto progresas, statusas, nušvitimas priešpastatytas kitam, gamtai, laukiniškumui, iracionalumui, mistikai. Žvėrims, kaip ir „laukiniams“ žmonėms - banda, gauja, masė, individui - distancija, susikaupimas, ego.

Galima būtų kalbėt apie viso to subalansavimą. Apie ekscesų žalą. Apie totalitarizmo pavojus. Bet visas tas subalansavimo siekis, taip šlykščiai primena reklaminius šūkius, dietas, margarinus ir šampūnus, kad skrandis nevalingai ima trūkčioti.