ninjutsu

paskatintas sito sugalvojau irgi paveiksleliu per du metus susikaupusiu idet.
bloga uzleidau nes is vienos puses nebuvo visai laiko, is kitos puses kaip ir nelabai yra ka rasyt. kalbet yra apie ka daug, bet labiau kalbetis su kuo nors, o ne kalbet. darau (paskatintas sito)dabar 'visaip'#2 ir su visokiom abejonem doruojuos- kam, kaip ir svarbiausiai kaip rasyt ka nors uztikrinto, jeigu nesi uztikrintas, jeigu dalykai keiciasi dideliu greiciu, ir ka siandien galvoju rytoj jau nebe. plius, suprantu, kad kuo daugiau zinau tuo is tikruju maziau zinau. nieko naujo turbut.
siaip tai pasiilgau pankroko, pasivaiksciojimo 5 ryto miesto gatvem, nezinios ir atsitiktinumu.

niujorkas:

mano megstama vieta. dabar dvigubai issipletus. yra zmoniu vilniuj kurie rodos rimtai nori uzsiimt ko nors tokio padarymo - vietos knygom, menam, politikai, kavai ir t.t.

berkeley, kalifornija , kitoj san fransisko ilankos pusej- vienas is centru kur 60-70-u judejimai zydejo- nuo black power, feminizmo, geju issilaisvinimo, aplinkosauginiu, antikariniu ir visokiu kitokiu revoliucionieriu.

cia siena dedikuota kovai uz issaugojima parko, kuris buvo uzskvotuotas ir irengtas ivairiausiu zmoniu- nuo benamiu iki aktyvistu ir siaip zmoniu is kaimynystes. jie pristate suoliuku, vaiku zaidimu aiksteliu, darzu ir t,t,. Berklio universitetui bandant atsiimt zeme ir buldozeriais griaunant zmoniu statytas konstrukcijas privede prie protestu ir riausiu(ronaldas reaganas tuo metu kalifornijos gubernatorius pasiunte armija, kuri pasakndino miesta savaitei asarinese dujose) tas parkas buvo issaugotas ir jiem buvo leista pasilikt. veliau 90ais, bandant vel atsiimt zeme buvo susilaukta panasios reakcijos ir parkas sekmingai funkcionuoja siandien. cia daug info

cikagoj kapines.

tokiu visokiu daug idomiu zmogeliu ten prilaidota.

infoshopas- knygynas, susirinkimu vieta

santa cruz, kalifornija:

oi uztruko cia..

pagaliau atgavus vasara beveik sau teko paspoksot i didelius ir mazus ekranus. absoliuciai labiausiai istriges dokumentinis filmas, pamokes nemazai Haicio isorijos ir padejes susideliot biski i vietas kas ten vyksta - the Agronomist . Jean Dominique, labai israiskingas ir iskalbingas diy zurnalistas pradejes pirma haityje nepriklausoma radijo stoty ir visada papuldaves i beda, keleta kartu beges is salies, o galiausiai 2000-aisiais vis delto nusautas.
lengvesnio turinio dokumentinis, toks biski nelabai dokumentiskas kartais mad hot ballroom bet siaip labai mielas ir linksmas, beziurint vaikiskas emocijas ir aistras, pamatyt nijorko mokyklu vaiku ivairove ir siek tiek konteksto, kuriame ateitis daugumai ju labai miglota.
dar vienas crash apie rasizma, tolerancija, stereotipus ir ne/susigyvenima turbut vienam is pasaulio multikulturiskiausiu miestu, los anzele. siaip labai idomios ir geros temos nagrinejimos bet realuma numusa biski per suholivudintas vaizdas. bet siaip verta norintiems biski suprast ivairias realijas sioj salyj.
dar vienas labai nemielas, dog days bet idomus
(kuo? gal tik suburbijos 'aktualumu'). tokia austriska american beauty versija, tik su daugiau isprotejeliu, smurto pries moteris, ir daugiau veikeju. tikslas turbut tiesiog sokiruot austriska biurgeriu visuomene, kur 'viskas gerai'.

Diskusijas retoriška replika baigė paveldo apsaugos ekspertė Jūratė Markevičienė, teigusi, kad sovietmečiu viešosios erdvės buvo organizuojamos masėms, šiandien masėms tenka supermarketai, o mes norime būti individualybės. vis dar 'lietuvos' ir erdviu reikalai

dar sita popieziaus lankymo vokietijoj proga radau ny times - siaip toks kur be komentaru paveikslelis kalba. o gal cia tik man..

kad ir kaip buciau nelinkes(ar bent noreciau but nelinkes) garbint daiktus, bet vienas is daiktu jauciau, kad reikalavo kokio tai specialaus paminejimo, nes tarnavo man labai ilgai ir sekmingai. siandien supratau, kad metas keisti, nes byra ir yra i mazus skutelius ir jau nelabai yra prasmes toliau lopyt ir taisyt. isigyt sita daikta teko lygiai pries sesis metus helsinky,kokioj tai kariniu prekiu parduotuvej, po to su laiku teko keist kilpas kur prie dirzo veriasi, prikonstruot uztrauktuka, kad pritdetu saugumo ir svarbiausi daiktai(pinigine, uzrasu knygute ir kelionese pasas) neiskristu. gal del to pvz. uzrasu knygutes penkis metus nesu pametes.
geras toks jausmas kad galima daiktus netgi diena dienon trinamus ilga laika islaikyt, idejus biski pastangu. koki nors suki cia noretusi susukt - reduce, reuse, recycle!

beja gavau dovanu pele #1(juanita@hardcore.lt) ir feministini zina (ginn@hardcore.lt)medziaginiu vireseliu su daug graziu paveiksleliu ir koliazu. ir abu labai patiko. galbut delto, kad abu neiprastiniai tokie zanrai zinu tuse.

buvau pries kelias dienas niujorke. turguj, kas lietuvoj butu turgum vadinama o cia farmers market- tik cia daznai prabangiau biski, daug visokiu ekologisku ukininku kur viskas nemazai kainuoja, bet nors zinai ka valgai. is kitos puses norisi parmet ta ukininke/a kur stengiasi ir is sirdies daro, o ne industrini maista is nezinia kur. visos sitos idejos tai jau siokia tokia alternatyva supermarketams, ir tuo paciu visokios info skleidimas, rysiu tarp vartotojo-gamintojo mezgimas. problemos vis delto egzistuoja su tuo kas gali sau leist. bet yra organizaciju kurios dirba padaryt ekologiska maista prieinama ne tik manhatano turciam, bet ir skurdziu rajonu gyventojams.
siaip galvojau gal dar idomu bus pamatyt pvz. kokios kainos. kopusto galva $2, o kiek lietuvoj?
bet siaip tai smagumas prasieit ten prisiragaut visokiu gardumu.





zmones gali atnest savo maisto atliekas kurias po to ukininkai pavercia kompostu ir naudoja kaip trasas. dviguba nauda - ir siuksliu maziau, o kas yra l. didele beda dideliam mieste kur jas padet, ir maistas prisideda prie naujo maisto gaminimo/auginimo.

o stai cia ir siuksles. 1968, kai visam pasauly visko dejosi, niujorke irgi dejosi. be universitetu okupaciju, vienas is dideliu dejimusi buvo siukslininku streikas, kuris ziurkem padare gyvenima mielesniu nei zmonem. bet tik vel sioks toks vaizdus irodymas kaip visi, organizuotai, net negerbaimi siukslininkai, gali apverst pasauli aukstyn kojom.

o cia american folk art museum< prie jo visai salia moma, siuolaikinio meno muziejus, tas visas prigrustas zmoniu, turistu, stumdosi ir eilese laukia, o sitas visai beveik tuscias, bet labai idomus ir sirdziai daug mielesnis. mesas is serijos kiekvienas yra meninkas, su kuo visiskai sutinku, plius mieli nuobodziaujantys 'sargai' linke leistis i snekas.

po to i bluestockings kur vyko sitas Discussion: Tomas Herreros on "Public Spaces and Movement of Movements"
Please join Tomas Herreros, a leading organizer and political analyst of the Spanish Left, in a talk about the growing number of alternative social centers throughout Europe and how these cooperatively run spaces effectively challenge capitalist hegemony. Herreros will also discuss the historical and intellectual terrain from which these social centers emerged and the practicalities of their operations. bet nelabai uzteko laiko pasneket apie praktikalumus, biski nusivaziavom i didelius teorinius belevyzgojimus

dar kelios gatves scenos