a) pats kažkur užsiminei, kad grubiai apibrėžti 'klasikinį' feminizmą valia tik formalumo dėlei. į laikotarpį ir jo diskursinę daugybę įeina labai labai daug, ir daugelis to metų feminisčių jau, turbūt, sūkuriu sukasi karstuose dėl tavo teiginio, jog jų reikalavimai Vakarų valstybėse buvo daugmaž išpildyti:)

c) kodėl manai, kad toks diskursas yra labai paplitęs? aš nesu sutikusi nei vienos matriarchijos besišaukiančios feministės. tačiau į tokią 'kaliausę' atsakinėjančių reakcijų - apstu.

/me кончил и закурил ;]
ktb, o nieko, kad tu mane jaudini kaip moteris?

@wanda:
dėl a) punkto. visų pirma, šnekant apie reikalavimų įgyvendinimą, aš buvau paminėjęs būtinybę aiškiai apibrėžti erdvę ir laiką, nes tai, kas yra lietuva 2010-ais yra kitkas, negu tų pačių metų švedija. visų antra, kuriose vakarų valstybėse šiuo metu nėra formaliai bei teisės požiūriu išpildyti tie patys gi reikalavimai? konkrečių pavyzdžių? visa kita, kaip minėjau, yra praktinės problemos, kurias ir turėtų spręsti nebe teoritikai, o praktikai.

dėl c) punkto: aš susiduriu su tokiu požiūriu. diskusijos partneriai nesišaukia "matriarchato" per se, nenaudoja šios sąvokos, bet būtent tai implikuoja kalbėjimo maniera ir argumentai. nėra dūmų be ugnies, ir jeigu žmonės reaguoja į kaliausę, reiškia gal kažkas ją netyčia ir pastatė, ne?

@dkbrz-kun as long as it doesn't induce static electricity ,)

a) už konkrečių popierinių šaltinių užkliuvau toli, todėl, atleisk, nepateiksiu. kalbu apie dalykus, kurie priskiriami 'šiuolaikiniam' feminizmui (radikaliam feminizmui, queer teorijai ir pan.), nors iškelti jie buvo 'klasikinio' feminizmo laikotarpiu Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

c) taip, gal. aš nežinau, bet galimybę pripažįstu.

p.s. radau maišelį arabiškos kavos. pasidalinsiu.

a/b) pritarčiau wandai, kad terminas 'klasikinis feminizmas' yra labai platus terminas, kuris iš esmės gali reikšti nebent priešpriešą 'neklasikiniam'. 'first wave' moteros iš principo siekė teisės balsuoti. 'second wave' judėjimo tixlai buvo lygybės įteisinimas visose srityse, tradicinių rolių panaikinimas (įsidarbinimas, skyrybos, išsilavinimas, you name it), ir negaliu sakyti, kad vakarų šalyse visi jų reikalavimai būtų bent formaliai įteisinti. žiū, kas darosi amerikose ar mūsuose su abortais/ekstrine kontracepcija/šeimos koncepcijomis.
bet, kaip aš suvokiu, viena iš didžiųjų second wave feminizmo silpnybių buvo tas pats esencializmas: 'amžinasis moteriškumas', 'seksas yra išprievartavimas', 'men hate women', iš ko vėliau išsivystė tokios šalutinės srovės, kaip verkšlenantis 'victim feminism' ar kažkokį esminį su gimda susietą gamtišką moteriškumą šlovinantys būreliai.
trečiosios bangos feministės sakė, kad prieš tai buvę judėjimai sprendžia tik baltųjų vidutinės klasės moterų problemas, tad daug kas liko neįtraukti į diskursiuką. o diskursiukas šiais laikais, kaip ir sakai, yra apie konstruktus ir santykius, ne apie nekintamas tapatybes. tad sakyti 'visi vyrai kiaulės dideliais kiaušais' yra so sixties.

kita vertus, kaip tik galvojau, kad kažkuria prasme esencializmas -- tai apsukta ir išprievartauta statistika. galime drąsiai teigti, kad chamiškas elgesys troleibuse koreliuoja su buvimu vyru (bet prisiminkime, kad koreliacija -- tai ne priežastinis ryšys, o įsišaknijusių stereotipų pasekmė).
ta prasme, debilų ir debilių yra daug ir dauguma, bet dažniausiai debilais ir debilėmis būnama skirtingai. 'dažniausiai' -- nereiškia griežtai visada. vizualizuokite gauso pasiskirstymą ')
bet, kaip ir visada, grubiai viską apibendrinant, prarandama įdomioji tiesa.

c) "patriarchatas vs matriarchatas: nežinau, kaip tiksliai įvardinti šią feministinės (ar tikrai feministinės? kaip tai vadinasi, rimtai?)"
gal seksizmas?

@wanda būtų įdomu, jei papasakotum daugiau, kad ir prie tos pačios arbatos, jeigu komentaro formatas per trumpas. kita vertus, dėl sąvokų - kokios queer teorijos nepriskirčiau feminizmui. gender studies, eh? gal ir nebūtina akcentuoti skirtumo, bet manau pastarasis labiau "politkorektiškas", nei vadinti "feminizmu" viską, kas susiję su bet kokiu bet kokios lyties aptarimu ;)

@opit dėl formalaus įteisinimo. popieriuje viskas dažnai būna gan tvarkinga (juo labiau, mes turim ne tik daug formaliai įteisintų dalykų, bet ir institucijas, į kurias galima kreiptis, jeigu atitinkamais klausimais kažkas skriaudžia - taigi, bent teorinis tų pačių įteisintų dalykų užtikrinimas). todėl ir sakau, kad šiuo atveju reikia kalbėti apie praktinių problemų sprendimą (tarp jų ir visuotinio švietimo / probleminių nuosatų keitimo, etc) - vat čia ir būtų naudinga, kad pasireikštų "aktyvizmas", kuris kažkodėl dažniau linkęs apsiriboti teoriniais išvedžiojimais.
šeimos koncepcija yra keblus pavyzdys, nes ji diskriminuoja labiau pagal "šeimos rūšį" (?), o tai yra kas kita, nei diskriminacija pagal lytį. o vaiko priežiūros atostogų vienodai gali eiti tiek tėvas, tiek motina.
su abortais sudėtingiau, bet daugumoje vakarų valstybių jie kol kas leidžiami (kad ir kiek buvo šaršalo, LT taip pat tebeleidžiami). manau, kad visokios fliuktuacijos yra normalus procesas įsitvirtinant naujai (šiuo atveju moters teisių etc) paradigmai - senoji paradigma dar kurį laiką pasispardo ir kartais net atrodo, kad laimi. su laiku vis tiek numirs :)

ačiū už patikslinimus ir praplėtimus <)

ktb: queer teorija ir feminizmas dalinasi tuo pačiu negatyvumu, t.y. patriarchato kaip kintančios galios struktūros puolimu (gal čia ir nusišnekėsiu, bet manrods heteronormatyvumas visada laikomas patriarchijos pasekme). tuo jie yra susiję, ir jeigu jau galima kalbėti apie feminizmą „apskritai“ (su visomis savo priešpriešomis, absurdais ir tobulybėmis), manau galima kalbėti ir apie queer teoriją kaip feminizmo aibės elementą bei dalį. tuo tarpu, paradoksalu, bet užvesk ant pavyzdžio kai gender studies, kad ir univeruose, iš tiesų nėra feminist studies, nes aš ant tokio neužsiroviau:).