daugiau nei pora savaiciu rytais o kartais ir naktim klausai to, apie ka isausus sestadienio vakarui, protingas ir itin teigiama energija spinduliuojantis..na tikrai ypatingas zmogus, per paskaita apie Islama muzikoje, tau ir kitiem kalba.
tada pasidaro silciau nei silta.
ir siaip. supranti, jog viskas tiesa.
na gal neviskas.
nes kazkas mato, kad tu prisijungei, bet vis dar bijo kalbet. o gal nebijo. gal nenori. gal nebenori. gal nebemato matydamas. gal istiesu kiekvieno musu galvose ir sirdyse egzistuoja tokie kompiuteriniai mygtukai kaip 'Del'ete ar 'esc'ape. tik dar nevisi mes juos atradom. nevisi dar mokam nuspaust ji laiku. o as net neieskau. jis rado.
o man tikrai liudna pasidaro kai susiduriu su savim. va taip. kaip kaskart. dazniausiai siuo laiku. ir sioj vietoj. gal delto vakarais taip nemegstu skubeti namo. nes sitos sienos man primena kai laukdavu ir braukdavau kalendoriui dienas..dienas iki..nieko kaip poto paaiskejo. o gal net daugiau.
as juk minejau, kad keisiu sienas.
o istiesu yra geru dalyku. pasirodo, kad tai, ka tu sia akimirka skaitai, saitai netik tu. o dar egzistuoja tikrai bent vienas zmogus kurio nei tu nei as nepazistam. delto smagu. nes suvokiau, kad taip galiu perduoti zinute netik tau, bet ir tiem, kas keistai interpretuoja sufizma. ir dabar perskaites sypsosi tikriausiai. kaip ten bebutu.
vis dar jauciu nuostabu skoni. kavos kurios jau pries pusvalandi nebera. bet kvapas vis dar sklando kazkur aplink mane.
rytoj bandysiu Picasso gyvenima sutalpint i 15ka minuciu..nors vis manau, kad isivaizduojamam chronometrui prasilenkiant su 900ja sekunde as busiu dar tik ten kur jis susipazino su Mattise'u.. na bet juk..bus taip kaip turi but.
tik nepamirsk. viskas yra paprasta. ir desninga.
o cia tik nuotraukos-tai ka skaitai.
ir toliau gyvenu filme.
nors autobuso vairuotojo, skyrusio man tiek daug prancuzisku dainu, nebesutinku.
şimdi bırakın. Niçin bana her şey anlatmıyorsun? (apsiribosiu be vertimo)
diena praskaidrint sugeba tik marcipanai. ju kvapas. ir lemputes is laikrascio, atsidurusios tiesiai ant grindu.
nezinau kodel, bet pati daznai save apgaudineju.
autobusuose klausau Nusrat Fateh Ali Khan ir mintyse vaziuoju i Indija mokytis grot Bansuri, dirbu studijoj NY ir siaip. isgroju tai, ka noriu isgroti. keliauju po pasaulio dziazu festivalius ir rasau apie juos. tapau milziniskus paveikslus. leidziu knygas ir irasineju garsus.
ir moku nustot myleti.
nors jei mokeciau istikro nustoti, tai turbut nesugebeciau daryt nieko kito. nes tiesiog sustociau.
sutikau pastaruoju metu nemazai zmoniu kurie ikvepia. ikvepia tuo kokie jie yra. tuo ka ir kaip daro. arba tiesiog savo buvimu salia. nors ir trumpu. jau pasibaigusiu. vis dar ikvepia. nes jauciu dar. jie buvo cia kazkur. netoliese.
o artimoj ateity as pakeisiu savo sienas.
nes laikas turbut jau. pakeisti kazka.
o gal kaiptik, pervelu, nes jau pakeiciau?
klausyk iki tol, kol prabegs 2 su puse minutes klausymo. nuo tos minutes, kai dar net nesigirdi aplodismentu.
ir galbut suprasi kaip dabar gyvenu.
o gal ir ne.
gal tau nereik suprasti taip, kaip..
gal tu tik dar vienas/a is tu kuriu mintim jau sugebu manipuliuoti.
nes netgi savaja nuotaika kartais moku sureguliuoti butent taip kaip 'reikia'.
ir cia veikia netik placebai.
na zodziu. bunu laiminga, net budama liudna.
kai pastoviai sypsais, juokies ir koketiskai mirksi savo zaliom akytem, zmones nustoja klaust taves kaip gyveni. nes jie mato pozityva ir zinoma tiki juo. zmones iprate yra tiketi tuo ka mato. taigi. turiu receptu daugiau dar kaip isvengt klausimu, kai nenori meluoti. isvengiu.
o siaip. jei jau pradetume gilintis giliau..tai ne kazka.
nes na. jau nebe susidvejinimas, bet visiskais n kartu pasidalinimas. 1st, 2nd, 3rd, public and private life jau truputi painiojasi vieni su kitais. vieni baigiasi kitiems dar net neipradejus ipuset.
o kazkada kazkas yra pasakes, kad didziausias gyvenimo dziaugsmas yra moketi liudet. galbut. ir dar suprast liudesio grozi. tikriausiai.
prisigalvoju nauju fetishu bandydama realybe surealizuoti.
na bet tiekto.
tik man siektiek gaila, jog vis dar nesuprantu..ir nesupratau tada.
atsiprasau uz keistus minciu vingius ir siaip. padrikuma.
o as kaiptik ismokau susikoncentruoti.
ir vyt panika is minciu.
ir zavetis viskuo net tada kada niekas nebezavi.
ir ramiai nesiparinant gerti rytine arbata virtuvej, kai zinai, jog tikrai pramiegi.
ir kartais paverkt vakarais su savim.
ir siaip..
but tokiai, kokiai reikia.
itikint kitus, nes tada ir pati patikiu.
beveik. kad ir kaip tai skaudu bebutu.
Uzrasai is uzrasu knygutes.
2008-10-17 autubusas IST-ANK
Dabar suprantu po truputi kas mane cia zavi. Na grizimas, bent jau is pirmo zvilgsnio veikia analitiskai. Na bent jau suvokiu ko ilgejaus ir ka dabar jauciu, matau. Gatves pilnos judejimo. Turbut tik matydama chaosa atradau ramybe viduj. Tamsus, bet teigiami zvilgsniai vaziuojant metro. Nenusakomas noras padedi, kai ieskai pagalbos. Muzika, skambanti jai net nepradejus skambet. Pyragas su karsta arbata vaziuojant tarpmiestiniu transportu. Mergaites dirbancios naktimis. Gatves. Zmones. Svara. Kai niekad netenka uzgniauzti kvapo nepazistamam pasimeteliui praejus salia. Absoliutus nesiparinimas net ten ir tada, kai viskas nezmoniskai parina. Nepazistamieji tape draugais vienam pries sekundele padovanojus saldumynu dezute kolegai. ir dar turbut visa tai, ko nespejau uzfiksuot.
O Senelis lyg nutuokdamas lauktuvems paprase parvezti visa Turkija. Istanbul, Ankara ir tai, kas gal liks nuosaly.
Suprantu. Turbut nori, kad grizciau.
2008-10-19 rytas. pusryciai. orengi sok. 10:44
Kad ir liudni laikai atejo, as vis dar turiu delko sysotis. Pavesy +25 laipsniai celsijaus, o zmones vaiksto su striukem. Suprask: sako vesta oras. Garsai is minaretu rodos saugo visa diena. O ir zuvies kvapas nebebjaurus. Skrudinti riesutai. dziovintos alyvuoges, simit, poagca, cay, vanduo uz penkiasdesimt kurusu, muzika. zmones. Supratau, kad aplink save jausdama chaosa, matydama minias zmoniu, daugybe prasilenkianciu veidu, kai kartu su dar simtu ar daugiau eini per gatve degant raudonai, jauciuos rami. Turbut net ramesne, nei rami. Ir sutikti pazistamus veidus miela. Atsitiktinai gatvese. Ju tamsios akys sutviska. NEs zino, jog tu ir vel cia. O liudnas laikas...tai turbut as pati delto kalta. Kazka padariau blogai ir nesuprantu to. kaip ten bebutu. turbut nieko negaliu pakeist. Arba tiesiog neturiu jegu kazka keisti.
o siandien daugkas sypsosis is nuostabos. "Ne yapiyorsun kiz?"
2008-10-20 11:23 laukiu pusryciu
Eini pro darzoviu parduotuve ir uzuodi melionus, apelsinus, granatus. pomidorai, ir tie cia turi savita kvapa.
2008 - 10 - 24 10:07 Istanbul. cay
Siandien naktiniu traukiniu atvaziavau i Stambula. Siektiek liudna kelione, bet gal normalu, nes zinai. Bet siaip ar taip, tai ir vel ir vel suprantu, kad turiu nuostabius draugus. Ir siaip antri namai cia mano. Sielos namai. Zmones neleidziantys liudet ir nuolat nuolat priverciantys tave sypsotis ar susimastyt kodel as istiesu esu cia. L. geras jausmas, kai vakare atsiguli i lova ir jauti tvinkciojant pilvuka del to, jog pries tai bemaz keturias ar daugiau valandu juokeis be perstojo. ir siaip. Aha. O buta nuostabaus laiko. Tik gaila, kad kartais baigias tai, del ko taip daug stengeis, ir rodos tiek daug darei. Na bet jei zmogus to nesupranta, tai ka bepadarysi.