nóvember 19, 2008
jau pakeiciau?
ir toliau gyvenu filme.
nors autobuso vairuotojo, skyrusio man tiek daug prancuzisku dainu, nebesutinku.
şimdi bırakın. Niçin bana her şey anlatmıyorsun? (apsiribosiu be vertimo)
diena praskaidrint sugeba tik marcipanai. ju kvapas. ir lemputes is laikrascio, atsidurusios tiesiai ant grindu.
nezinau kodel, bet pati daznai save apgaudineju.
autobusuose klausau Nusrat Fateh Ali Khan ir mintyse vaziuoju i Indija mokytis grot Bansuri, dirbu studijoj NY ir siaip. isgroju tai, ka noriu isgroti. keliauju po pasaulio dziazu festivalius ir rasau apie juos. tapau milziniskus paveikslus. leidziu knygas ir irasineju garsus.
ir moku nustot myleti.
nors jei mokeciau istikro nustoti, tai turbut nesugebeciau daryt nieko kito. nes tiesiog sustociau.
sutikau pastaruoju metu nemazai zmoniu kurie ikvepia. ikvepia tuo kokie jie yra. tuo ka ir kaip daro. arba tiesiog savo buvimu salia. nors ir trumpu. jau pasibaigusiu. vis dar ikvepia. nes jauciu dar. jie buvo cia kazkur. netoliese.
o artimoj ateity as pakeisiu savo sienas.
nes laikas turbut jau. pakeisti kazka.
o gal kaiptik, pervelu, nes jau pakeiciau?
