Ingra Miler

(beveik)

klausyk iki tol, kol prabegs 2 su puse minutes klausymo. nuo tos minutes, kai dar net nesigirdi aplodismentu.
ir galbut suprasi kaip dabar gyvenu.

o gal ir ne.
gal tau nereik suprasti taip, kaip..
gal tu tik dar vienas/a is tu kuriu mintim jau sugebu manipuliuoti.
nes netgi savaja nuotaika kartais moku sureguliuoti butent taip kaip 'reikia'.
ir cia veikia netik placebai.
na zodziu. bunu laiminga, net budama liudna.
kai pastoviai sypsais, juokies ir koketiskai mirksi savo zaliom akytem, zmones nustoja klaust taves kaip gyveni. nes jie mato pozityva ir zinoma tiki juo. zmones iprate yra tiketi tuo ka mato. taigi. turiu receptu daugiau dar kaip isvengt klausimu, kai nenori meluoti. isvengiu.

o siaip. jei jau pradetume gilintis giliau..tai ne kazka.
nes na. jau nebe susidvejinimas, bet visiskais n kartu pasidalinimas. 1st, 2nd, 3rd, public and private life jau truputi painiojasi vieni su kitais. vieni baigiasi kitiems dar net neipradejus ipuset.

o kazkada kazkas yra pasakes, kad didziausias gyvenimo dziaugsmas yra moketi liudet. galbut. ir dar suprast liudesio grozi. tikriausiai.

prisigalvoju nauju fetishu bandydama realybe surealizuoti.

na bet tiekto.

tik man siektiek gaila, jog vis dar nesuprantu..ir nesupratau tada.

atsiprasau uz keistus minciu vingius ir siaip. padrikuma.

o as kaiptik ismokau susikoncentruoti.
ir vyt panika is minciu.
ir zavetis viskuo net tada kada niekas nebezavi.
ir ramiai nesiparinant gerti rytine arbata virtuvej, kai zinai, jog tikrai pramiegi.
ir kartais paverkt vakarais su savim.
ir siaip..
but tokiai, kokiai reikia.
itikint kitus, nes tada ir pati patikiu.
beveik. kad ir kaip tai skaudu bebutu.

Posted by ingra at 19.11.08 02:39