pastaruoju metu esu šaukiama svetimais vardais. kai atsakau atsisukdama ir nieko nesakydama, šaukiantįjį tai tik paskatina manyti, kad esu žmogus, kuriuo esu laikoma.
ar tai reiškia, kad pagaliau įsilieju į pilkąją masę ir po truputį tampu išsvajotu statistiniu vienetu?
norėtųsi. nes vis dėlto matyti save kaip tokią reiškia matyti save iš paukščio skrydžio, chm, arba net dievo akim. o tai galėtų būti vienintelė proga jomis matyti.
Komentarai (1)
Giunther, when we go to Casablanca, everybody gonna see your true colors.
Užrašė Hans | April 5, 2014 11:47 AM
Posted on April 5, 2014 11:47