« klausimas. | Main | yes/no. »

apie tai, kaip padaryti vaikus geresniais.

visokie rimtai nusiteikę ministrai šneka apie „žinių kontroliavimą“ (na ir pasakykit, kaip nesidžiaugti tokia fraze jei esi skaičiusi tokį vieną Foucault?), o liaudis prieštarauja, nes mokytojai gauna nedaug (iš esmės dėl kiaulių maro ir dėl Ukrainos krizės, žr. rimtai nusiteikusius ministrus), tuo pačiu visuomenei reikia lanksčių specialistų, kurių neišugdys jokie privalomi egzaminai, o dar yra žmonių, kuriems tos formulės niekada nebuvo ir nebus naudingos. visa tai, akivaizdu, yra labai svarbu. labai, aš jums sakau.

bet aš turiu etinį klausimą. nebeatsimenu, kurioje klasėje mokoma Pitagoro teorema. gal trečioje? vienaip ar kitaip -- anksti. kartojama ji iki dvyliktos klasės kaip niekur. aš ir nemažai žmonių kurių paklausiau -- darau prielaidą kad ir šiaip, dauguma -- mokykloje nematėm jos įrodymo. etinis klausimas yra toks: ar tai, kad niekas neparodė dažniausiai naudojamos teoremos įrodymo, kartais nereiškia, jog derėtų kuriam laikui suspenduoti diskusiją apie matematikos naudą, žalą, mokymą ir mokymąsi, o juo labiau apie privalomų ar neprivalomų egzaminų laikymą bent jau iki tol, kol vaikučiai turės progą bent įsivaizduoti, kokia ta matematika? nes ne, matematika tai nėra skaičiai plius formulės, bet apie tai labai sunku kalbėti, jei pašnekovas nėra matęs Pitagoro teoremos įrodymo.

aš nežinau, ar tu, skaitytojau, tai pastebėjai, bet šiti pašnekesiai apie vaikučių švietimą yra labai panašūs į diskusiją apie eutanaziją: kol daktarai, šundaktariai ir kunigai šnekasi, pacientas guli paslikas ir laukia, kol galės kuo nors prisidėti. žinau, su didele doze latentinio cinizmo, juk, gerai suprantam, kad mokykla, visų pirma, tarnauja, chm, bendradarbiauja, su darbdaviais, arba tiesiog ruošia tuos specialistus, kurių reikia mūsų, chm, visuomenei :)

na bet būtų mandagu, kad ir nerimtai, paklausti vaikučių, kas jiems įdomu ir ko jie norėtų. taip visai šiaip sau, tarp kitko, net jei to nereikia nei darbdaviams, nei sparčiai augančiai valstybei. ar nedrąsu, nes po to kai atsakytų reiktų lazda nuvaryti ten, kur reikia mūsų, chm, visuomenei?

Komentarai (2)

w.:

(šitoj vietoj smagu atsiverst one "Mathematician's Lament", bo parodo truputį absurdo ir kontrasto su tuo ką "iš tiesų daro matiematikai" iš vieno matiematiko perspektyvos: https://www.maa.org/external_archive/devlin/LockhartsLament.pdf)

h.:

mhm, tinka. o bendresniam kontekste yra toks rašinėlis iš paauglystės, apie mokymą(si) apskritai: the false principle of our education

Komentuoti