Liuciferio akys

ritmiški žingsniai.keičiasi dangos,keičiasi tembras,ritmas nesikeičia.kaip minimal techno.šiuo metu retai tenka išvysti bešvintantį dangų.ne dėl to,kad mažai saulės.dėl to,kad anksti leidžiasi ir vėlai kyla.vasarą gali ištraukti naktį iki švitimo.kai pradeda švisti,nejučiom paspaudi reload.dabar nespaudi.viskas kaupiasi.bet ne parinančiai.iš lėto.kaip lėtinė liga,su kuria gali susigyventi.klaviatūra po truputį pradeda neveikti,bet vis randu naujų,nespaustų mygtukų.

if new york is the city,that never sleeps,
why are people passed out everywhere?
if new orleans is the big easy,
why is life so fucking hard?

j.

Seniai nebuvo taip gerai ir absoliučiai nei vieno nereikalingo garselio visam sete. Pavykusi konspiracija. Dar spėjom pamatyti miestą iš aukštai, bešviečiant saulei. Garsų dariniai, nutolus tampantys baltu triukšmu, kurį kartkartėm pertraukia mašinų signalai ar kiek artimesni varnų kranksėjimai. Vasarinis reivas, išgriuvęs laiptelis, kurį tada išgrioviau paslydęs. Paskutinėj stotelėj jau buvo tamsu. Visas vietinis šurmulynas jau išvažiavo į savo gimtines. Pilnus troleibusus pakeičia tušti, bet tušti labai gražiai ,,groja''. Senis veža eglišakius marguose maišuose. Skaniai kvepia. Matyt, neseniai nulaužė. Gal pardavinės šakas, tiems, kurie nori eglutės, bet nori sumažinto varianto. Gal naudos kažkokiom savo reikmėm, o gal jis gamina vainikus ir kažkas ant jų kabins juodus kaspinus. Stotelėj jis nukanda cigaretės filtrą, kad stipriau būtų, matyt. ,,Matęs ir šilto, ir šalto''- pagalvoju. Įžengiu į mišką, akiratis susiaurėja ir tampa požiūrio tašku.