važiuoti reikia,o mašina suklerus tiek,kad kalatojasi,kai tik paspaudi daugiau 70 km/h.pirmyn/atgal kažkaip viskas įvyksta.kai stovi ant molo ir galvoji apie dvigubą viskio,o ne apie besileidžiančią saulę,pradedi rimtai galvoti apie savo pasirinkimus.ne apie tai,kad jie blogi ar geri,o apskritai apie juos ir aplinkybes,kurios juos iššaukia.su kiekviena darbo diena,auga ir mielo sarkazmo lygis.kartais jis prišaukia įvairių negandų ir nemalonumų,bet jo egzistavimas viską nusveria savon pusėn.jėga,kad sutikau vieną dieną žmogų,kuriam kitą rytą sakiau,kad reik į darbą ir abu žvengėm,kad nereikia,bet reik preteksto greičiau dingti.šiaip juokinga,kai pradedi kalbėt apie kinematografą ir kafką,o baigi banko kortele pirkdamas savo vakaro išrinktajam vinegreto su limonadu.viską į vietas sustato tas dvigubas viskio.slėpk neslėpęs.kartais varau pasižmonėti,tai būna šalia kasnors varo taip: ,,na taip,tačiau reiktų pažvelgti ir iš tos pusės,kad kitoje pusėje yra ir kitoms pusėms pritariančių pusių.''.visada mėgau klausyti svetimų pokalbių ir tik jie mane veda gyvenimo keliu,nes tik čia surasi viso ko argumentus:,,orai šiemet šiltesni,todėl oras yra šiltas''.nu tiesiog miela!
j.