ateina geriausias metų laikas,kai po karščių pradeda skverbtis šaltis.lapai pradeda džiūti,darosi rudos spalvos,o žmonės kaiptik balsta,kas kaikuriem yra didžiulė nesėkmė,todėl visi lenda į saule džiuginančias kamūrkes ir bando išlaikyt vasaros madingąją spalvą.juokinga.zjbs yra tai,kad šiuo metų laiku vėl gali slėpti save po įvairiais apdarais ir jaustis gerai,nes nekaršta ir šiaip mažiau matai spoksančių/šiaip besitrinančių žmonių.
vakar apturėjom gerą popietę su draugu.pirma dar buvo jo kambariokas,tai gerai pašnekėjom.čiuvakas patiko.daug kalbėjom ir šūdų ir ne,kažkas naujo/seno.diskusijos apie apokalopsę/būtį/tavo suvokimą/aplinkos suvokimą/šiaip parkes susijusias su tavo ir aplinkos santykiu/bendravimu.
kur yra riba tarp to,kai gali vaidinti žmogui,kad tau viskas ok ir jam šypsotis maloniu-idiotišku veidu, ir tiesaus pasakymo jam,kad užpisa?žmonės,kuriems viskas įdomu,viską reik pamatyt,viską žinot,apie viską turėt supistą nuomonę.aš šaunus ir veiklus ,,žmogutis'',mylėkit mane visi,nes jūs visi nuostabūs.tu gali.mes tai galim pasiekti kartu.pffff.įdomu,ar nebuvo dar duobių,kad taip šneka.nesuprantu.optimizmas gerai,bet ne naivus optimizmas.iš kitos pusės,gal čia mano parkė,kad man ėda nervus.gal kažkur pasąmonėj yra pavydas,kad žmogus gali džiaugtis daug kuo(bet čia vėl,gali tai atrodyt išoriškai kitame žmoguje).kartais tie apmąstymai sukasi ratu lėtai,o kartais apsuka ratą labai greit.gal taip turi būt.
j.