« vasara baigiasi,sako | Main | šaltakraujė akis »

human cancer that infects

Existence.
Well, what does it matter?
I exist on the best terms I can.
The past is now part of my future.
The present is well out of hand.
Get it.

kuo aš grindžiu savo egzistavimą?egoizmu?taip.bet manajam ,,aš'' reikia aplinkos,kurioje jausčiausi pilnavertis,kurioje mano ego jaustųsi pilnavertis.vadinasi,reikia,kad rūpėtum kažkam iš aplinkos.mes visi vienaip ar kitaip egoistai.tavo rūpestis kitu/kitais pagrįstas nauda sau pačiam?sąlyginai taip.reiškia,kad mes vieni kitais rūpinamės dėl savo reikmių,rūpestis-dirbtinis reiškinys.tu rūpiniesi aplinka ir aplinka tau tai suteikia iki tol,kol esate naudingi vienas kitam.ar įmanomas reiškinys-amžina nauda?matyt,kad atsakymas būtų panašus,jei paklausčiau apie amžiną variklį.įdomu,ar įmanoma prikaupti tiek ,,naudos'',kad galėtum ja maitintis metų metus?kas kiek laiko ją reikia atnaujinti?aišku,tai individualu.kiekvienas sąlytis su tam tikra aplinka suteikia tau naudos,bet supranti ir tai,kad aplinka taip pat kažką iš tavęs atima,palieka žymę mąstyme,vėlesniuose poelgiuose.siekiamybė,matyt,būtų paimti iš kitų tiek,kiek jie paima iš tavęs.niekas neliktų nuskriaustas,teoriškai.bet ar gerai tai būtų,kitas klausimas.perdaug duoti neapsimoka,nes nebūtinai tai sugrįš tuo pačiu procentu.kartais pamąstau apie tai,kad žmogus taip ir eina po truputį link savo mirties-duoti dažnai persistengia,gauna kažkiek mažiau ir jo ,,gyvybės'' neatsinaujina,o po truputį senka.ir taip ilgainiui pasidarai sau galą.ir nepadės jokie iddqd.nebent spėsi pereit lygį su mažai ,,gyvybių'',o prieš kitą turėsi iš ko jų užsipirkti iš naujo.bet gal kartais neverta jų pirkti,ir geriau pasiduoti natūraliam irimui.parduodu širdies stimuliatorių,gal kam reikia?

j.

Comments (5)

zhala:

nereikia stimuliatoriaus.
muzika ypac gera. aciu

aš tai manau, kad brėžti tokią aiškią ribą tarp egoizmo ir altruizmo yra beprasmiška, nes jie abu yra vieno (atsiprašau už šūdiną terminą) kontinuumo taškai, o ne vienas kitą paneigiantys poliai. gera kitiems darai dėl to, kad kai gera kitiems, ir pats laisviau jautiesi. negali tapti pilnai savimi, jei tavo aplinkos žmonės yra išvargę ir užsipisę bėdų maišai, nes tavo paties vystymasis priklauso nuo kontakto su kitais žmonėmis.

nemanau, kad rūpestis yra dirbtinis dalykas. dabar skaitau fromm'ą, tai jis rašo, kad rūpestis/pareigos jausmas nėra kažkoks iš išorės primestas dalykas, o tavo atsakas į žmogaus, kurį myli, poreikius. t.y. jauti atsakomybę už to žmogaus laimę, nes tau jis rūpi. jei nėra meilės, negali būti ir pareigos ar atsakomybės jausmo, rūpesčio. tai, ką paprastai vadiname pareiga, realiai yra ne pareiga, o autoriteto, bausmės baimė. kažkas, kas mums yra svetima, nes kyla ne iš mūsų pačių, o yra primesta iš išorės.

dėl davimo ir ėmimo, tai, manrods, nereikėtų visad kalkuliuoti kažkokio hipotetinio balanso - santykiai tarp žmonių nėra verslo sandėris. kaip dainavo grupė lack - if you've got something to give, give it. duoti yra tiek pat prasminga, kaip ir gauti. bet koks tikras santykis tarp žmonių gali būti tik tada, kai jis grįstas laisvu davimu ir gavimu, o ne banko operacijom. meilė nėra baigtinis resursas. skamba gal paradoksaliai, bet kuo daugiau duodi, tuo daugiau pats įgyji. jei viską taupai, laikai užspaudęs savyje, tai tau iš to jokios naudos. „nauda“ gali rastis tik santykije su kitais žmonėmis.

nežinau ar suprantamas čia šitas mano minties nutekėjimas, tai, jei ką, rašyk, skambink, man pačiam šitie dalykai įdomūs :)

va, skaitinėjau bernardinus ir straipsnyje apie zygmunt'ą bauman'ą akis užkliuvo už tokio:

„Meilė šiandien suvokiama kaip investicija, todėl kaskart stengiamasi racionaliai apsvarstyti, ar apsimoka (įsi)mylėti.“

jau beveik visas mūsų gyvenimo sritis persmelkė verslo žargonas. vartojame tiek save, tiek kitus. o ten, kur vyksta vartojimas, negali egzistuoti abipusiai prasmingas, nepaviršutiniškas santykis. turbūt taikliausiai dabartinius žmonių tarpusavio ryšius apibūdina žodis dykuma.

peace,
zebrowskis

na,tai tik vienas iš daugelio pasirinkimų/variantų.aišku,kad nebūtinai taip yra,tačiau aš jaučiu,kad kartais ir pasidarau būtent toks,kokį aprašiau.diskusijos man ir padeda susiprasti/atrasti savo ydas,naivumą.pastato ant žemės,kaip sakant.labai dėkoju už laiką komentuojant,nes tikrai zjbs, tai padeda ieškojimuose.

j.

nėr už ką!

jo, man irgi padeda. tik svarbiausia po diskusijų apsvarstyti, kaip tai, ką suvokei, pritaikyti gyvenime. nes grynai teoriniuose, jokio sąryšio su realybe neturinčiuose pokalbiuose tegul donskiai ir čekuoliai murkdosi :)

Post a comment

About

This page contains a single entry from the blog posted on August 31, 2010 11:17 AM.

The previous post in this blog was vasara baigiasi,sako.

The next post in this blog is šaltakraujė akis.

Many more can be found on the main index page or by looking through the archives.

Powered by
Movable Type 3.35