vosvos weblog

Vakar vedžiojau savo šunį po Karoliniškių mišką. Šuo netikėtai pamatė kažkokį gyvūną ir nuskuodė jo gaudyti, pralipo pro svečių namų tvorą ir dyngo kažkur aptvertoje miško dalyje. 10 min. bandžiau jam rėkauti ir taip prisikviesti. Tuo metu net pagalvojau, kad tiesiog reikėtų jam paskambinti į mobilų ir pasakyti, kad grįžtų. Tada suvokiau, kad tokio jis neturi. Šuo grįžo ir be mobilaus (tada gavo barti, nes jokio gyvūno ar lavono neparnešė). Grįžes namo bandžiau googlinti, apie mobilius telefonus šunims, bet nieko neradau:(

Vakare dar myniau dviračių į Tapelius valgyti ant laužo kepamos vištos. Labai skanu. Į Vylnių jau myniau po dvylikos, visas miestas buvo pradvokęs alkoholiu. Gerai, kad ir policijos netrūko, tai niekas manęs nepervažiavo. Bet šiandien vistiek kažkokia savijauta pachmėlingą, geriau vis dėl to matyt nekvėpuoti alkoholinio miesto oru...

ps. tai ar šį kartą ką nors užbadė peiliu prie baltojo tilto? Kiek išprievartavimų?

Posted by at 4:36 PM | Permalink | Comments (3)

Geros idėjos į galvą dažnai ateina netikėčiausiu ar netinkamiausiu metu. Jeigu jas iš karto neužsirašyti - tai vargu ar vėliau jas prisiminsite. Jeigu ir jums taip nutinka, tai pasivartykite straipsnį apie įdėjų užrašymo būdus. Išbandžiau nemažai įvairių "Mind Mapping" (ir panašių į tokias) programų ir priėjau išvados, kad nei viena jų man negali pakeisti popieriaus lapo ir tušinuko. Manau artimiausia popieriaus lapui kompiuterio programinė įranga yra Wiki. Tačiau ne visada mintis išeina išreikšti tekstu. Dažnai norisi nusipaišyti ir kokį nors skečą. Taigi ir toliau lieku apsikrovęs popieriais...

ps. vaikai visada turi gerų idėjų.

Posted by at 9:53 PM | Permalink | Comments (5)

Pastaruoju metu vaikščiodamas gatvėmis jau pradedu jausti kažkokią baimę, o tiksliau bijau gauti gniužtę snukin. Prisipažįstu - į klavišus pastaruoju metu pataikau sunkiai. Norėtusi truputi pakelti šio blogo kokybę. Pastebiu, kad jau nelabai telpu į savo kategorijas. Bandysiu jas performuoti, tačiau DDC kolkas matyt dar nenaudosiu.

Pagalvojau, kaip reikėtų paprastam žmogui paaišinti kas yra bloginimas:

Bloginimas, tai vinių kalimas (įrašų rašymas), siekiant sukalti vinį (suformuluoti kažkokią mintį) ir tuo pačiu, kartais siekiant užtaikyti aplinkiniems per pirštus plaktuku (išprovokuojant komentarus), kartais užtaikant per pirštus sau pačiam (bandydamas suformuluoti savo mintį pastebį, kad mintis niekam tikusi ar pats ją neteisingai supratai).

Taigi tikiuosi, kad vinys ateityje bus tiesesni, plaktuko smūgiai stipresni, o užtaikymų per pirštus skaičius bus didesnis.

Posted by at 1:00 PM | Permalink | Comments (3)

gimstame, vaikščioti dar nesugebame, bet jau turime galvą ir galime ją daužyti į sieną, į knygą, į bet ką.... kol daužome mūsų kūnas po truputi auga, auga auga,...., pagaliau atsistojame an kojų, pradedame eiti, einame, einame, pradedame bėgti, bėgame, bėgame, pavargstame ir klupame ant žemės, ne! pasiduoti dar negalima! šliaužiame, šliaužiame, atiduodame paskutines jėgas, išleidžiame paskutinį atodūsį, paskutinį kartą stuktelim galvą į žemę, viskas.

Posted by at 12:11 PM | Permalink

Šiandien teoriškai tapau vulgaris informaticus (liet. - paprastasis informatikas). Informatikas - todėl, kad baigiau MIF'e bakalaurą, o paprastasis todėl, kad tikiuosi likau toks pat paprastas koks buvau iki šių mokslų. Paprastumas man yra viena iš svarbiausių savybių visame kame. Ar tai būtų žmogus, ar vartotojo interfeisas ar mokslas. Šitas blogas manau ateityje taip pat atspindės mano 'paprastumo' gyvenime paieškas. Nes viskas kas yra paprasta yra gražu - todėl nebandykime peršokti per save.

Posted by at 8:56 PM | Permalink | Comments (4)

Esu bukas praščiokas ir nelabai suprantu už ką reikia balsuoti, bet geri žmonės niekada nepaliks bėdoje ir patars. Na tai papasakosiu kaip rinkausi kadidatą. Česlovas man yra anekdotinis herojus, bet ne prezidentas. Na ir jis per gražus, kad būtų prezidentu. Vilija - net ir anekdotams nelabai tinka, nes jau iškart per daug sušaržuota. Prunskienė turi du vardus, tai matyt rodo jos aukštą kilmę, o tokių aš nemėgstu (vagys). Liko Petras ir Valdas. Čia jau teko klausti aplinkinių. Petro aš nepažįstu, tai visų klasinėjau kas jis toks ir iš kur čia prisistatė. Perskaičiau jo biografiją, pamačiau, kad nepagailėjo pinigų klipams. Vienas draugas sakė, kad čia jo draugo dėdė. Bet turint aumenyje, kad tas draugas išvažiavo dirbti į Norvegiją tai ir man manyt Petras nieko gero čia nepadarys. Kitas draugas sakė, kad jei išrinks Petrą, tai jį pasodins ir man teks nešti lauknešėlius į kalėjimą. Iš kitų dar girdėjau raginimų balsuoti už Petrą, nes reikia, kad jis išeitų į antrą turą ir ten susikautu su Valdu (nes prieš kitus Valdas tikrai pralaimės). Bet čia jau prasideda užkulisinė politika ir man per sudėtinga suprasti, taigi pasirinkau Valdą (dėl jo man galvos tikrai neskaudės).

Sužinojau, kad be Prezidento dar reikia parinkti, ką norėčiau siųsti iš Lietuvos. Tai čia jau daug negalvojau ir ištrėmiau Landzbergį su visa jo šutve.

Posted by at 5:33 PM | Permalink | Comments (3)

Dažniausiai, kai sėdžiu ant klozeto, tai noriu sukurti kažką gražaus. Tačiau viskas kas yra gražu - laikina.

Posted by at 2:19 PM | Permalink

jeigu prisigėrei ir laikrodžio rodyklė jau perkopė dvyliką nepamiršk paskambinti:
visiems mobiliam telefone suvestiems asmenims,
mamai,
tėtėi,
yoekselencijai,
šuniui,
jėzui,
ir visiems kitiems kuriuos tu myli ir kurių tau tą akimirką trūksta.
Jiems tikrai bus malonu išgirsti apie tavo pasiekimus šiame nelengvame sporte.

Jeigu nežinai kažkurio telefono, nepamiršk paskambinti moteriškei kuri teikia šią informaciją (pvz:. 118) atsidėkodamas nepamiršk prisipažinti jai meilėje.

Posted by at 8:23 PM | Permalink | Comments (3)

Pamenu 2001 žiemą su pukomuko slidinėjome Žemuose Tatruose, vieną dieną pakilome į Chopako viršūnę ir neužilgo prasidėjo pūgą. Matomumas buvo supistai šudinas ir aš sugebėjau pasiklysti ir nusileisti slidinėjimui neskirtu akmenuotu šlaitu. Vienu metu man atsikabino iš txd pasiskolinta (dabar jau padovanota:) slidė. Tą akimirką aš ir sutikau jį, Briedį. O! koks tai neapsakomai didingas (kai kam ir seksualus) žvėris!. Jis stovėjo maždaug 10 metrų atstumu nuo manęs ant pakankamai stataus šlaito. Aš bijojau būti jo suvalgytas - jis ne. Pasistengiau kuo greičiau užsimauti slidę ir nėriau kuo tolyn nuo seksualiai alkano žvėries. Nusileidau xz kur. Po kokios valandos klampodamas per metro gilio pusnis sugebėjau dasigauti iki civilizacijos. Nuo to laiko briedis man daugiau nebuvo apsireiškęs.

ps.
pukomuko ten buvai tu?

Posted by at 3:17 PM | Permalink | Comments (1)

Reklama

Jei jums važiuoja stogas jau ne vieną sykį
Gal būt pats laikas stoglangius jums įsigyti ?!

Posted by at 10:46 AM | Permalink