« idėjos | Main | Neegzistuojantys dalykai »

mobilus šuo ir joninės

Vakar vedžiojau savo šunį po Karoliniškių mišką. Šuo netikėtai pamatė kažkokį gyvūną ir nuskuodė jo gaudyti, pralipo pro svečių namų tvorą ir dyngo kažkur aptvertoje miško dalyje. 10 min. bandžiau jam rėkauti ir taip prisikviesti. Tuo metu net pagalvojau, kad tiesiog reikėtų jam paskambinti į mobilų ir pasakyti, kad grįžtų. Tada suvokiau, kad tokio jis neturi. Šuo grįžo ir be mobilaus (tada gavo barti, nes jokio gyvūno ar lavono neparnešė). Grįžes namo bandžiau googlinti, apie mobilius telefonus šunims, bet nieko neradau:(

Vakare dar myniau dviračių į Tapelius valgyti ant laužo kepamos vištos. Labai skanu. Į Vylnių jau myniau po dvylikos, visas miestas buvo pradvokęs alkoholiu. Gerai, kad ir policijos netrūko, tai niekas manęs nepervažiavo. Bet šiandien vistiek kažkokia savijauta pachmėlingą, geriau vis dėl to matyt nekvėpuoti alkoholinio miesto oru...

ps. tai ar šį kartą ką nors užbadė peiliu prie baltojo tilto? Kiek išprievartavimų?

Comments

cia man patyre sunu mokytojai aiskino, kad negalima bart suns, kai grizta, nesvarbu, kad buvo pabege. taip jam uzsidega raudona lempute, kad negalima grizti po to kai pabegi.

na aš stengiuosi niekad nebarti (kartais nesusilaikau, bet čia matyt jau daugiau mano problema nei šuns). Išvis sunku nuspėti kaip šuo supranta dėl ko jį bari ir ko ten gali prisigalvoti. Reik tikėtis po šito vieno karto, jis dar neįsisavino, kad pabėgus reikia negrįžti.

telefonas tavo shuniui - nokia 2100:
http://txd.kung-fu.lt/files/dogphone.jpg