taigi - Kropotkinas!
paskaičiau jo rašinį
ir nusprendžiau, kad jis. paskaičiau ir Bakuniną
bet jis man pasirodė perdaug neįdomus.
kas iš dabar, evasion manrodz nuobodoka. john cage tyla zjb, tik sunkoka ir, rimtai, keista. bus litų bus ir binkis. kas parekomenduos ateičiai baudrillardą?
chatas.
kalbėjau su linksmu kapitalistu iš Ohajo valstijos per slsk. iš pradžių visai nieko, bet bičas gana kvailas. paskui išaiškėjo, kad jis daro reklamas jav didžiosioms firmoms kaip nike ir labai aktyviai ėmė vadinti save kūrybingu. užsišnekėjom apie globalizacija ir ėmėmės pykčio.
[monk] it's a process to help 3rd world contries become more profitable
[monk] it seems bad at first
[streisand] :D
[streisand] you're joking right?
[monk] no
[monk] nike helps taiwan
[monk] by becoming a more profitable nation
[streisand] NAFTA, FTAA and PLAN COLUMBIA makes latin american countries more profitable?
[monk] it will take generations
[monk] but it will happen in the end
paskui išėjo taip, kad jo vakarietiška kultūra peraugo į dabar man galutinai suprantamą pyktį opozicijai. 'you socialist youngsters think you are god's gift, but there are 10000s like you. you better surender, cause you won't win anyway'. :). įkvėpia.
tada pykomės apie spektaklį. liberaldemokratas apsiskaitęs ir debordo ir letristų darbų. bet ėmėsi aiškinti, kad spektaklis zjb ir kad jį reikia apkabinti ir kad px kad jis išnaudoja darbininkus. paskui pavadino save romantiku.
galiausiai pokalbis baigėsi gražiai.
[monk] you don't know anything about art
[monk] you don't know anything about philosophy
[streisand] yeah, whatever. fuck your "culture"
[monk] DIE BITCH
[streisand] fuckyou
[streisand] anddie
:) vataiva.
pianino klavišai nieko nesako.
aš tik prisuku medinę antį ir girdžiu tyliai.
norėčiau tiesiog pavingiuoti kokiu aparatu, kad pajusčiau Tą muzikos laisvę.
paskutinė savaitė. ją išgyvenu ir mano kova su savižudybe done. abejoju, ar vasara iš tikro teigtų tiek džiaugsmo, jei ji vadintusi kaip nors kitaip. turbūt visai px vasariškas oras, kai kam turbūt px ir atostogos, bet šiaip tai yra vasara ir yra gerai. jei tai nebūtų vasara ir būtų ta pati vasara, turbūt būtų kitaip.
instrumentai dulkėja. dulkės lenda į burną, bet visai nenoriu priešintis. riju jas, nes skanu. stygos kabo ore ir nė nemanau jų gaudyti ir dar labiau nemanau jas tempti ant savo aparatų. gal jos visai gražiau skamba neliečiamos. tik kad jos galėtų skambėti neliečiamos. ta "tyla" jas užgožia, nes kaip jau žinome turime bėdą - tylos niekada neišgirsim.
Bakuniną ar Kropotkiną?
gal yra kas parekomenduotų.
nenoriu pagalbos ieškant individualizmo ir kodėl mum reikia idėjos, ispanų vadintos Idėja
noriu knygos kaip ta Idėja veiks. žinau, kad ir Kropotkinas ir Bakuninas apie tai yra rašę, bet nežinau kuris geriau ir kokioj knygoj.
anyone?
korelis, vivaldis ir tartinis tikrai neturėjo draugų. jie buvo trys dūchai, vartoję miegamojo stalus ir spjaudę į savo smuikus pro jų ūsus. ir taip jie visi trys darė tą patį. dienųdienomismetųmetais. manau, kad kažkada tartinis atėjo pas korelį ir pasakė, kad nupieš jo portretą, nors tartinis visiškai nemokėjo piešt. korelis kaip tipiškas baroko dūchas nuleido galvą ir pro šypseną vėmė apie tai, koks jis negražus ir kad jo portreto daryti neverta. kas keisčiausia - jis iš tiesų buvo gaidys. o vivaldis tuo tarpu sėdėjo, žiūrėjo į besigėdinantį korelį ir virė vištienos sultinį. tada visi trys nuėjo pas italijos karalių ir žaidė kortom.
kai kurie kompozitoriai tikrai galėjo negimt.
ne, aš neesu komjaunuolis.
vienas dalykas pas leninistus buvo daug labiau revoliucionalus nei dabar - žaidimų aikštelės. supamės sau su bendrium rusiškoj, surūdijusioj žaidimų aikštelėj ir visa mano esybė užuodžia, kad babiloniečiai nestato žaidimų aikštelių. jie stato daug žaislų parduotuvių. prieš porą metų buvo prisiminę žaidimų aikšteles, bet matyt pamiršo, nes atsibodo galvoti apie tokį sudėtingą dalyką, arba šiaip jis jiems pasirodė per daug pavojingas [ne vaikams, o jiems].
beje, linkėjimai vsd. šiandien prisiminiau, kad mes rūpim jums.
ISTORIJA APIE MAGIŠKUS ŠOKOLADINIUS TRIUŠIUS
Neoliberalizmas, potraukis triušiams ir vaikai
Kitą kartą gyveno trys vaikai. Vienas buvo geras, kitas blogas, o trečias El Supas. Atvykę skirtingomis kryptimis, jie priėjo namą, ir visi suėjo vidun. Viduje nebuvo nieko išskyrus stalą. Ant stalo, kiekvienam vaikui buvo padėta po plastikinę statinaitę - tokią, kokia naudojama laikyti vandens ledus, arba šiaip ledus. Kiekvienoje statinaitėje (ant nei vienos iš jų nebuvo nieko užrašyta) buvo po du šokoladinius triušius ir po lapelį popieriaus. Popieriuje buvo rašoma:
Instrukcijos, kaip naudotis dviem šokoladiniais triušiais:
Po dvidešimt keturių valandų šokoladinių triušių tvora pasidaugins ir pagamins dar vieną porą triušių. Kas dvidešimt keturios valandos, pora triušių, esanti statinaitėje, pasidaugins, ir atsiras dar viena pora triušių. Taigi, šios magiškos statinaitės šeimininkas visada turės šokoladinių triušių.
Kiekvienas vaikas paėmė po baltą plastikinę statinaitę - tokią, kokia buvo naudojama laikyti vandens ledams, ar šiaip ledams. Blogasis vaikas nesulaukė kol praėjo dvidešimt keturios valandos ir suvalgė abu šokoladinius triušius. Jis mėgavosi momentu, bet vėliau nebeturėjo šokoladinių triušių. Dabar jis neturi ką valgyti, bet turi atmenamą nostalgiją šokoladiniams triušiams.
Gerasis vaikas sulaukė kol praėjo dvidešimt keturios valandos ir pamatė, kad turi jau keturis šokoladinius triušius. Dar po dvidešimt keturių valandų jis jau turėjo aštuonis šokoladinius triušius. Bėgant mėnesiams, vaikas atidarė parduotuvių tinklą, pardavinėjantį šokoladinius triušius. Po metų jis turėjo tinklą visoje šalyje. Jis bendradarbiavo su užsienio kapitalais ir pradėjo eksportuoti. Jis buvo nominuotas "Metų Verslininku" ir tapo turtingu ir galingu. Jis pardavė šokoladinių triušių verslą užsienio investuotojams ir pasiliko kompanijos valdytoju. Jis niekada neparagavo šokoladinių triušių, kad neišeikvotų pelno. Dabar jis nebėra magiškos statinės šeimininkas. Jis nežino šokoladinių triušių skonio.
Vaikas El Supas, į statinę - tokią, į kurią dedami vandens ledai arba šiaip ledai - įdėjo riešutinių ledų. Jis pakeitė šios istorijos taisykles, užpildė statinę puse litro riešutinių ledų ir sunaikino šios istorijos moralą, nes visi įmanomi šios istorijos moralai būtų buvę spąstai.
Neo-moralas: riešutiniai ledai turi pavojingų galių prieš neoliberalizmą
Sub-Comandante Marcos, EZLN
jei tik kaktuso spyglys tilptų man į akį.
jau būtų ten. fuck egzistance at all
barfuckingdakas
atsisveikinu su (tipo) prisiminimais. moods. tokius prisiminimus tai šiknon. prisimininimai vien daiktai. taip išeina, kad prisiminimai gal penkis metus visi gulėjo mano lentynose. tų prisiminimų, kurie guli mano akyse ir galvoj, neišmečiau. nors kai kurie ir galėtų dingti. anyway, nesugebu jų atgaminti.
tik tas balaganas ir neišsimiegojusių akių tampymas nervina. ir aplamai, biesina tas, kad tokiom nuotaikom niekas nesisapnuoja. niekas. ir peizažas prieš užmiegant nešoka.