Prieš gerą laiko gabalą daviau internetinį interviu tekstui apie anarchofeminizmą. Kuomet tekstas buvo baigtas ir pateko į mano rankas (aišku, faina gauti kopiją dovanų), neliko nieko kito, kaip svaidytis žaibais iš akių ir keiksmais iš burnos.
Čia gal iš dalies profesinės ligos įtaka, galbūt iš dalies ir šiek tiek, hm, sveiko, nesektantiško visų -izmų klausimais proto įtaka, bet už tą dviejų self-proclaimed anarchistų rašliavą, nė bizūnu išplakt nepakaktų.
Aišku, jau seniau galėjau su(si)prast, kad kalbėtis su Didžiais Lietuvos Anarchizmo Atstovais yra šiek tiek panašu į Kazio Borutos „Namas nr. 13" epizodą, kai saugumo pareigūnai tardė ir kankino nebylį bei nesuprato, kodėl gi jis taip uoliai tyli. Na, beprasmiška ir tiek.
Kolegė su panašiu backgroundu (biškį pankroko ir biškį istorijos), kai pasiskundžiau apie tai, kas nutiko, sakė būtinai parašyti recenziją. Recenziją tokiam daiktui parašyti sunku, todėl tai, ką bandysiu pa(si)pasakoti kiek tolėliau tekste, bus ne tiek recenzija o labiau spankinimas plaukų šepečiu.
Kalba eina apie tekstų rinktinėje „Tautos paraštės ir nepatogūs pilietiškumai“ (Vilnius, 2013) išspausdintą Kasparo Pociaus ir Airos Leonidovnos rašinį „Anarchizmas Lietuvoje: nuo gatvės akcijų iki klajojančio universiteto".
Verta pastebėti, jog šį tekstą skaičiau ilsėdamasi nuo darbo su bjauria, Markso, Lenino ir Kapsuko citatų prikaišiota sovietine istoriografija. Kam teko su tokia susidurti, vargus žinote. O kam ne, supaprastinus galima ją apibrėžti ir nupasakoti taip (aišku, kas liečia kiek opesnes politines temas): Didysis Brolis (Maskva, LKP šulai, tuometinio istorijos instituto, dar kokių nors politinių brūdų šulai ar nomenklatūrininkai, siekiantys nusiplauti praeities „dėmes") liepia personai X parašyti straipsnį/monografiją apie įvykį Y, nes įvykis Y buvo toks ir anoks ir ne kitoks. Nesvarbu, kad realybėje buvo vienaip, bet KP reikia kad būtų anaip, ir todėl jūsų, mieli istorikai, darbas yra parašyti viską taip, kaip reikia.
Tik minimo KP ir AL teksto atveju, panašu, jog jie patys sau Didieji Broliai (per)rašinėja mūsišką istoriją.
Tiems, kas pats nebuvo į tą balą įmerkęs kojos, galbūt viskas su tuo tekstu ir OK, smagu paskaitinėt apie tai, kokie mes buvome faini (ir, o, smagybe, autoriai žodžiu „mes“ vadina save pačius bei anarchija.lt) ir t.t. ir pan.
O bet tačiau!
Aišku, negaliu nepasidžiaugti, jog jie pagaliau paliko ramybei tarpukarį ir nustojo anarchistų ieškoti ten. Anarchistų ir anarchizmo, be abejo, būta. Todėl vienas pirmųjų straipsnio teiginių apie tai, kad 2007 m. anarchizmas „dar buvo svetimas, tolimas Lietuvai reiškinys“ yra bsh. Na, aišku, nebent nori sekti sovietiniais istorikais (o gal tiksliau „istorikais“?) bei teigti, jog anarchija prasidėjo nuo mūsų kaip ir socialinio teisingumo siekis buvo išimtinai tik komunistų nuopelnas.
Tada nuostabus pareiškimas: „siekiama, kad <...> vieni nekalbėtų už kitus, kad visi nusakytų ir išreikštų patirtį šiame judėjime ar judėjimuose.“ Iki galo nesupratau, ar čia visos rinktinės pozicija, ar KP ir AL, bet mano plaukų šepečiu mušame straipsnyje bei jo autorių žodžiuose to tikrai nėra. Na, ir aišku, pažadas, jog „nevengsime ir (savi)kritikos“ virto į teiginį „nevengsime kritikos“.
Pasinaudodama pačių autorių pasiūlymais, pradžiai suteiksiu kiek kritikos iš savo kaip istorikės pozicijos.
Visų pirma, tai „auksinė“ citata: „Amžių sandūroje, po įvairių krizių atsigavus Lietuvos ekonomikai formavosi tai, ką prancūzų situacionistai vadino spektaklio visuomene. Žmonės tapo priklausomi nuo poreikio vartoti ir kaupti.“ Chebra, jūs čia rimtai, nejuokaujat? Pirma, tai suprantu, kad Guy Debord'as buvo toks gal ir visai nieko bičas, bet ne visada ir ne visur galima jo ieškoti ir pritempinėti. Antra, teigiate, jog vartotojiška kultūra Lietuvoje atsirado ~2000 m.? Oh, wow, tell me more. Vadinasi, be reikalo sovietmečiu ideologai kūrė tokius filmukus, ir mano tyrimas apie sovietmečio prekybos centrus(1) yra melas?
Toliau, apie politinius protestus: „2001 metų gegužę Vilniuje grupė anarchistų protestavo prieš NATO, kai kurie iš jų buvo susiję su subkultūrinio Vilniaus ir kitų miestų pankų pogrindžio scena.“ Ups, ir vėl ten savo istorikės koją netyčia esu padėjusi. Tekstukas, tiesa, guli pas mane stalčiuje ir pas tuos kai kuriuos pankų pogrindininkus. Protestas buvo pankų. Galiu drąsiai tą teigti, manau, pritars ir tie, kurie ten dalyvavo. Tai kame čia replės? Kodėl reikia stumt pankus lauk ir visur ieškoti anarchistų? Prie to dar prieisiu, bet dar viena citata apie 2000sius: „skaitėme [suprask, mes, anarchistai ir anarchija.lt?] radikalią užsienio spaudą ir kai ką vertėme į lietuvių kalbą. <...> radikalius antiglobalistinius tekstus spausdino bernardinai.lt, o šio portalo redaktorius A. Navickas yra į lietuvių kalbą išvertęs atskirus <...> subkomandantės Marcoso knygos skyrius." Teip, mes esame faini ir bernardinai su navicku faini, ir dzin, kad tuo pat metu pankai išsivertė C. O'Hara „The Philosophy of Punk“, kad buvo verčiamos krūvos CrimethInc tekstų, tarp jų ir knyga „Days of war, nights of love“. Na, ką jau čia, gi nesvarbu ir neanarchistiška.
Ir, oplia, kuo gi užkliuvo pankai (hm, jei tokie jie jau blogi, kam reikėjo kviestis bendradarbiauti?): riedančios ašarėlės, pradžioje pažadėjus savikritikos - „kai kas mus kritikavo - pavyzdžiui, Vilniaus subkultūrinis pogrindis nuolat priekaištavo, kad mes anarchiją verčiame prekės ženklu ir viešiname tai, kas turėtų būti slapta." Aww.
Dėl pirmos dalies, tai nu, kiek juokinga ligi šiol prisiminus, kad pirmą kartą anarchija.lt tėvukus sutikau ne kokiame proteste ar dar kur, o stovykloje. Ir abu vilkėjo nė ne savadarbius marškinėlius su vikipedine juoda anarchijos vėliava. Na, tarkim, tebūnie, bet iškart galvoje suskamba daina:
Dėl „viešiname tai, kas turėtų būti slapta“, tai čia, kiek pamenu, ar bent jau ką pamenu, XI20.
Na, ir dar: „Kai kurie anarchistai anarchija.lt kritikavo dėl to, kad ji tarsi nusavino visą anarchistinį diskursą Lietuvoje“ - taip, ir aš taip galvoju (be tekste toliau sekančių išvedžiojimų ir išsigynimų, kurie visiškai subliuškina tą žadėtąjį savikritikos balionėlį). Ir čia norėtųsi grįžti prie istorijos bei pacituoti nuostabiai į temą tinkantį knygos pavadinimą - „Mes, Lietuva“(2) - visai kaip „mes, anarchija“ - taip kadaise kalbėdavo LDK bajorai.
Į pasakojimą apie jų mėgintą darbininkų tyrimą atsakysiu Žižeku, na, čia jau šiaip, just for the lulz:
Na, arba naudojant L. mėgiamą sąvoką, „Kiekvienam šampaniniam anarchistui po kastuvą ir lituoklį į ranką!"
Pirmoji dalis baigta, einam prie antrosios apie anarchofeminizmo daigus.
Autorė AL rašo: „mano nuomonė gali nesutapti su kitų anarchofeminizmo judėjime veikiančių ar veikusių žmonių nuomonėmis.“ Ane? Tikrai? Tai jei gali nesutapti, gal būtumei maloni ir savo nuomonės neįliustruotum tų kitų pastraipomis, kad paskui tie kiti tau nenorėtų vožtelt per pakaušį?
Kuomet ėjo bendrieji dalykai kuriant (taip, kuriant) anarchizmo istoriją, yra viena. Kada jau asmeniškai buvau įpainiota į autorės (autorių?) nekompetetingumą, yra kita. Nedovanotina.
Nenarstysiu šios dalies iš feministinės pozicijos, nes ir taip jau gana daug ir piktai prirašiau.
Tai vat, citata, kuri nepaprastai supykdė (ir buvo kitokia teksto, kurį gavau pasiskaityti prieš spausdinimą, variante): „kažkada tarsi prarajos atskirtos dvi sritys - buvusi pogrindinė pankų bendruomenė ir elitinė akademinė sfera, pasak Ugnės, „dėl bendro poreikio kritiškai ir originaliai mąstyti, dalytis žiniomis“ - sparčiai artėja ir daug pankų persikelia į universitetus.“
Kabutėse citatos viduryje mano žodžiai tokie, kokie ir buvo klausimų-atsakymų lape. Referavau į visai keistą situaciją, kai žmonės, su kuriais tūsindavom pankroko koncertuose (tarp jų ir aš pati) dabar doktorantauja ar dirba mokslinį darbą. Apie tą išėjusi ir puiki knyga (ačiū Nindzei, kad kažkada parodė). Bet „elitinė akademinė sfera“, tai, sakant, my ass. Originalioje citatoje buvusi „akademinė bendruomenė“ paversta anarchistiškesniu (?) išsireiškimu apie elitiškumą. Niekada ir niekad nebūčiau teigusi tokio bsh. Elitinė sfera? Akademinis elitas? Chebra, nejuokinkit. Geriausiu atveju tie pankai yra akademinis workingclass (jei jau taip Marksą ir klases mėgstat, tai turėkitės).
Jei kalbėti apie elitinę akademinę sferą ir ieškoti jame kažko „savo“, tai ne pankų, o pačių autorių. Negaliu šio rašinio neužbaigti pasakojimu, kurį išgirdau prieš kelias dienas kaboke sėdint su kolegomis iš akademinės bendruomenės. Pasakojimas buvo apie vieną iš mane supykdžiusio straipsnio autorių (įdomumo ir bent menko korektiškumo dėlei nutylėsiu apie ką). Kaip pažįstamas „elitinės akademinės sferos“ darbuotojas buvo nustebęs, jog būdamas didi(s) anarchist(ė/as), autor(ė/ius) gyvena prabangiausiame miesto X rajone. Še jum ir anarchistinis akademinis neelitas.
Na, ir dar trumpai, apie LUNI, kurį taip pat aprašo įpynus tarp propagandistų retorikos, kurią skaitydama praleidinėjau kaip Lenino citatas sovietinėje istoriografijoje. Netyčia teko sudalyvauti pačiuose pirmuose susitikimuose dėl laisvojo universiteto steigimo. Idėja atrodė nuostabi, iki tol, kol buvo nuspręsta, jog jo kūrimą reikia pradėti nuo manifesto, o manifestus geriausiai rašo asmuo X. Man tai pasirodė mažų mažiausiai juokinga, nusispjoviau ir išėjau.
Po to teko kelias paskaitas skaityti Vilniuje, kelias Kaune.
O dabar tūsinu su tikrai autonomišku Kauno LUNI ir kaifuoju, kad chebra gera ir jokių manifestų, sukurtų pačių geriausių manifestų kūrėjų, čia niekam nereikia.
Ai, ir pabaigai, autoriams nuo manęs, katra vis dar laiko save šiokia tokia VHC augintine:
Cheers!
(1) Vilniaus ir Kauno prekybos centrai ir vartojimo kultūra 1974-1990 m., pranešimo tezė. Studentų darbai 2013. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2013.
(2) J. Kiaupienė. „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas), Vilnius, 2003.
Comments (7)
aš tai šiuo atveju galvoju sau, kad 'kol tu tyli, kalba kiti'. ir galima ginčytis dėl apibrėžimų ir niuansų iki pamėlynavimo, galima daryti tai, kas duotuoju momentu yra aktualu.
kažkam rūpi, ką dariau prieš penkis metus, ir nori apie tai rašyt knygoje? kadangi pati nežinau, kaip reikia daryti, ir kas yra efektyvu, tai negaila ;)
žodžiu, manau, kad efektyviau ne reaguoti į kažkieno padarytas faktines/semantines/ideologines paklaidas, o rašyti nuo savęs (kad ir į hardcore.lt? atvirame internete, ne knygoj ar feisbuke?) kažką naujo ir aktualaus šiuo momentu. šiaip iš tiesų px, ką rašo knygos -- istoriją juk darom šiandien, kas ten iš tos garbės, kad prieš dešimt metų verčiau crimethinc (kuri niekur neišėjo), ar dar kažką, kas užrašyta pankroko analuose ar anarchizmo almanachuose. šita istorija tai tik negyva praeities ranka, malonu prisimint, malonu, kad kažkas prisimena, bet tiek.
Posted by opit | February 2, 2014 10:22 PM
Posted on February 2, 2014 22:22
ahahaha. kokia neteisybė! pradėsiu nuo to, kad pati dichotomija -- 'buvusi pogrindinė pankų bendruomenė v. akademinė bendruomenė' yra visiškas būlšitas, Ugne, kritikuoji anarchija.lt chėbrą, kaltini juos diskurso nupisinėjimu ir teigi, kad VHC scenos indėlis į istoriją nepelnytai nustumtas į šalį? ar aš teisingai supratau?
sorry, bet pradėčiau nuo to, kad, pirmiausiai, pati skirtis smirda bjauriu elitizmu ir tai, iš _abiejų_ pusių. tartum anapus anarchija.lt chėbros ir VHC underground'o daugiau anarchijos lt nėra, nėra individų, jie nustumiami už diskurso ribų, kol šis postas viso labo primena mėginimą menamą anarchijos antklodę patempti į savo pusę. ir visad iš abiejų pusių išgirsi autoritetingų nuomonių, klausimais, kas yra anarchija ir kas nėra anarchija. vieni renkasi į ginsbergo skaitymus, kiti varo į avarinio koncus skylėj, bet uždaryk abi chėbras po vienu stogu, pradės teisuoliškai šūdais mėtytis. abi puses kaltinu susichėbravimu, kuris tarp VHC scenos žymiai stipresnis, ji uždaresnė.
o mėginimas apibrėžti istoriją -- vopšė -- kas tai? kam to reikia? kažkoks tapšnojimas sau per petį, primenantis nebent snarglišką sentimentalumą ir foto albumų vartymą, kai realūs rezultatai menki ir dabartinė judėjimo/-ų būklė, subjektyviai vertinant, apverktina. nebent galbūt minėtas apibrėžimas ir yra nabašnyko laidotuvės, tam tikras atsisveikinimas.
gimiau per vėlai, kad savo akimis liudyčiau įvykius ir judėjimo/-ų eigą, bet man ankstyvoj paauglystėje susipažinti su anarchizmu padėjo ne xuj znajet kur gulintys neišleisti chrimethinc vertimai ir ne dažnai itin arogantiški senesnės kartos pankai, o būtent anarchija.lt, vėliau ir LUNI. šie žmonės nereikalavo tapimo 'vienu jų', norint dalintis idėjomis ir būtent jie buvo buvo atviresni ir šiltesni. nesuabsoliutinu to, ką sakau, bet bendraujant susidarė būtent toks įspūdis ir tikiu, kad mano, kaip tariamai pašalinio žmogaus vertinimas mažų mažiausiai nusako tendencijas.
rodosi, kad tai, kas liko, yra būtent vasiliauskaitinis semantinis ir ideologinis dročinimas, intrigos ir įvairūs išdidūs atsiribojimai, bet ne organizavimasis ir reali veikla. nors, žinoma, negaliu tvirtinti, gal kitam pasirodys, kad visad taip ir buvo.
P.S. dar labai juokingai nuskambėjo 'akademinis working class' -- kas tai?
Posted by xjcdi | February 3, 2014 12:53 AM
Posted on February 3, 2014 00:53
>> o mėginimas apibrėžti istoriją -- vopšė -- kas tai? kam to reikia?
istorijos apibrėžinėjimas -- kai tai nėra vienintelis būdas apibrėžti save -- gali pagelbėti tęstinumui ir taip padėti judėjimui įgauti pagreitį. tik čia labiau reiktų kalbėti ne apie istoriją kaip akademinę discipliną, o kaip tai, ką žmonės prisimena. todėl gali būti apmaudu tai, kad jaunesnioji karta sužinos apie garsiausiai rėkiančių, ir nebūtinai daugiausiai pastangų idėjusiųjų eksperimentus, mėginimus ir modelius.
>> gimiau per vėlai, kad savo akimis liudyčiau įvykius ir judėjimo/-ų eigą, bet man ankstyvoj paauglystėje susipažinti su anarchizmu padėjo ne xuj znajet kur gulintys neišleisti chrimethinc vertimai ir ne dažnai itin arogantiški senesnės kartos pankai, o būtent anarchija.lt, vėliau ir LUNI.
ginčas ne dėl to, katras malonesnis. kai kurie kad ir arogantiškų pankų versti tekstai, kad ir crimethinc., padarė didelę įtaką tam, kas tuo metu dėjosi. ir klausimas, kodėl tai nutrūko, mano galva, yra gerokai įdomesnis nei klausimas, kodėl niekas neatėjo į pociaus occupy copy-paste'ą.
bet aš čia neatstovauju historypunx pozicijos. mano galva rašinėlis ganėtinai šūdinas.
Posted by koen | February 3, 2014 1:44 AM
Posted on February 3, 2014 01:44
Opit, be abejo daug geriau rašyt kažką patiems, tik gaila, kad pati esu užsiknisus su privalomais skaitiniais, researchais ir rašiniais, ir geriausia, ką galiu, tai rašinėti tokio pobūdžio atsakymus ar pastebėjimus, ir tik tada, kada kažkas užknisa. Spėju, nebūsiu nei šitos praeities (ir dabarties), apie katrą kalbama dokumentuotoja ar metraštininkė. Bet iš tų, kurie mėgina tą daryti, norėtųsi kiek daugiau sąžiningumo. Galime vieni kitų nesuprasti ar nemėgti, bet nereikia taip pasakojimų „išplaut“, kad tiems, kurie „gimė anksčiau“, reiktų iki tokio lygio užsiparinti.
Beje, teisybės dėlei, ambiavalentiškus santykius su KP ir DP palaikom nuo pat pažinties pradžios. Mane užpisa ką jie daro su istorijos rašymu, aš juos užpisu, nes pasakau, kaip man atrodo. Tik va pirmą kartą atsakiau ne gyvai, ne poleminiu š pačiame a.lt, o blogo įraše.
xjcdi, supratai kiek ne taip. Taip, a.lt chebrą kritikuoju, ir čia toli gražu ne pirmas (ir manau, ne paskutinis clashas). Ir fuck, jei kitur tas pats blogo įrašas sulaukė palaikymo „iš vidaus“, vadinasi, kritika nėra pro šalį. Diskurso nupisinėjimas ne mano idėja, bet turi tiesos (dar ir citatų pridėčiau, bet tingiu; iš esmės tai principinis reikalas, kada pradeda užknisti, kai kai ne kurie, ne tik a.lt savo asmeninę nuomonę reiškia pasivadinę kažkokios idėjinės, socialinės ar dar kokios grupės vardu) ir nepelnytas nustūmimas į šalį, tai man išvis px.
Verta atkreipti dėmesį, jog pavadinime yra žodis „historypunx“, kurį prieš kažkiek metų (~2010?) sukūrėm pastebėję, jog nemažai pankroke betūsinančiųjų ėmė studijuoti istoriją. Ir pirmoji įrašo dalis apie istoriją, yra apie pačią istoriją ir jos rašymą, skirta istorikės istorikui (nes KP buvo ar mėgino būti istorikas). Man vienodai, ar būtų nustumti į šalį pankai, ar hipiai, ar dar belenkas. Pats žinojimas, kad ėė, buvo dar ir taip, nepaprastai niežti ir nervuoja. Jei jau kažkas apsiima rašyti istoriją, tai neturėtų sąmoningai manipuliuoti faktais kažką paryškindamas ir kažką nutylėdamas vien dėl to, kad taip parašyta istorija yra gražesnė, aiškesnė, teisingesnė ar dar belenkas. Kaip ir rašiau, profesinė (ne ideologinė) liga, ir nieko čia nepadarysi. Tiesiog būkim biedni, matykim tą apverktiną judėjimo būklę, bet būkim teisingi.
Vat, aš netyčia gimiau anksčiau ar įpuoliau į pankrokus anksčiau (beje, metaforas apie kojos įkėlimą į balą yra ne apie mano dalyvavimą pankroke, o apie darytus researchus), tai dar galiu nemažai ką atsiminti. Kad viena ar kita „chebra“ buvo man kažkuom mielesnė, geresnė, atviresnė, dar kaip -iškesnė, nepasakyčiau. Ir vieni kitus su VHC chebra esam pasiuntinėję, bet kaifavau nuo diy ir geekinėjimų, ir į a.lt rašinėjau bei kažką kartu dariau, nes maniau, kad prasminga bandyt veikti kartu, kol nepamačiau, kad su pastaraisiais nepakeliui.
Galų gale, ir rašiau šitą ne dėl sentimentų ar dar kokių tai bandymų save ar draugus įklijuot į anarchizmus ir jų istoriją, o visų pirma užsiparinus dėl savo vardo šalia kažkokio keisto išsireiškimo apie elitines sferas. Ir tik KP gabaliuką paskaičius pamačiau, jog ir anas vertas aptarimo, netgi didesnio. Jei AL sugebėjo parašyt man ir opit klausdama apie tai, kaip ten buvo, argi buvo taip sunku ir KP, [nuo seno] aiškinančiam a.lt vienybės su vhc siekius, brūkštelt kam emeilą ir pasiklaust? Manau, irgi kažkas būtų kažką papasakoję. Be to, soriuką, bet mano akimis pats tekstas tėra analogija (dėl retorikos ir istorijos rašymo būdo) minėtai sovietinei istoriografijai, ir nuo tokių stipriai pykina. Gal įmesiu kokį nuostabų scan'ą, jei netingėsiu ar dar kas.
Ir šiaip, šūdina iš manęs ir pankė, ir anarchistė, ir px, nes labiau patinka identifikuotis su living creature be jokių etikečių; bet istorikė iš manęs tai lyg ir nebloga, dėl to kas liečia istoriją, geriau manęs neužknisinėt (būtent, tęstinis laikas, kai kalbama apie a.lt).
O akademinis workingclass atrodo maždaug taip: http://3.bp.blogspot.com/_Tl_wTtKl-Rw/TDUnllhlvwI/AAAAAAAACb8/68BWcFOqqUo/s1600/phd020608s.gif
Posted by ugne | February 3, 2014 1:58 AM
Posted on February 3, 2014 01:58
xjcdi: jo, yra ta subkultūros mažame mieste/šalyje problema, ji tampa visai uždara, nes viskas gali laikytis tik ant žmogiškųjų ryšių, o ne ant kažką realiai reiškiančio solidarumo ar to, kad dalyvavimas joje yra įdomus daugeliui žmonių. šiaip aš stengiuos nesuplakt nei jos, nei a.lt rato į vientisas krūvas, nes abiejose yra daug skirtingų žmonių su skirtingais šiltumo, atvirumo bei arogancijos lygiais. turbūt problema ta, kad pankrokas, paremtas artimais žmogiškais ryšiais, gerai nesiscale'ina, o paprastas solidarumas lietuvoje veikia sunkiai.
viena vertus, nemažai dabar pankroke aktyviai esančių žmonių atėjo per a.lt. kita vertus, manęs nedirgina, jei žmonės daro kažką slightly ne taip, kaip aš daryčiau, nes blogiausiu atveju galima nedaryt kartu. o šūdais apsimėtyt lietuvoj visada spėsi.
hehe, o crimethinc. aš gana atsimenu, kaip baigėsi: mes su ktb pridavėm išverstus tekstus K.P. suredaguoti ir jie ten užpuvo, kokiems metams. paskui man pačiai pasidarė px tai klibinti, nes come on? versti knygą iš anglų į lietuvių kalbą, šiais laikais?
Ugnei, spėju, tai yra profesinio padorumo klausimas :) bet man tai px, kas šiuo atveju parašyta istorijos knygose, nes aš tai neieškau judėjimo rezultatų, aš dar kažkur judu. (beje, ar tikrai paieškojus jie būtų tokie apverktini? big ships turn slowly, aš manau, kad ir pankrokas, ir a.lt pakeitė diskursiuką įvairiomis temomis. be to, iš abiejų terpių išaugo daug įdomių žmonių ir idėjų, ir paauglė, praėjusi alkofronto ir savimonės ugdymo mokyklą, irgi yra jau šiek tiek įdomiau ir padaro daugiau įtakos visuomenei, nei statistinis lizinginis grybas.)
Posted by opit | February 3, 2014 9:50 AM
Posted on February 3, 2014 09:50
opit: "be to, iš abiejų terpių išaugo daug įdomių žmonių ir idėjų, ir paauglė, praėjusi alkofronto ir savimonės ugdymo mokyklą, irgi yra jau šiek tiek įdomiau ir padaro daugiau įtakos visuomenei, nei statistinis lizinginis grybas." nuostabiai!
o kitas pointas, ne visai gal į temą, bet..
"In its external relations, the political gang tends to mask the existence of the clique, since it must seduce in order to recruit. It adorns itself in a veil of modesty so as to increase its power. When the gang appeals to external elements through journals, reviews, and leaflets, it thinks that it has to speak on
the level of the mass in order to be understood. It talks about the immediate because it wants to mediate. Considering everyone outside the gang an imbecile, it feels obliged to publish banalities and bullshit so as to successfully seduce them. In the end, it seduces itself by its own bullshit and it is thereby absorbed by the surrounding milieu. However, another gang will take its place,and its first theoretical wailings will consist of attributing every misdeed and mistake to those who have preceded it, looking in this way for a new language so as to begin again the grand practice of seduction; in order to seduce, it has to appear to be different from the others." [Jacques Camatte and Gianni Collu 'On Organization']
Posted by nin. | February 4, 2014 4:38 PM
Posted on February 4, 2014 16:38
tai jei K.P. darydavo occupy copypasta, tai ugne ir sxe co. vadindavom little denisais :)
Posted by pseudopunk | February 6, 2014 2:23 PM
Posted on February 6, 2014 14:23