Lietuva - krepšinių, runkelių, homofobų ir violetinių kraštas. Arba, K. Borutos žodžiais:
Yra šalis... galvijų nešventinto tvarto, politiškų prostitučių, sadistų, bizūno (tautiško ir svetimtautiško) spekuliacijos kūnu ir dūšia, žvėriškumo, - ta šalis mano tėviškė: pievos, arimai, pelkės, girios ir tarp pievų, arimų, pelkių, girių: - liaudis, kurios galvą visa ta gauja nešventintų galvijų banda bjauroja. <...> Tėvynė – motina, tėvynė – mylimoji, o tu – tėvynė tupykla. Tai faktas.
Štai šiandien dar kartą visu „gražumu“ atsiskleidė vienas senas „geras“ fenomenas.
Viskas prasidėjo nuo vieno snukiaknygės puslapio, kuris jau ir anksčiau buvo „pasižymėjęs“ savo turiniu kurstąs nesantaiką (kalbant oficialiais terminais), o šiaip, pilnas homofobiškų, seksistinių ar rasistinių „bajeriukų“. Mano nuostata tokių „juokelių“ atžvilgiu yra tokia: anekdotai apie žydus, blondines, „negrus“ ir t.t. yra vartotini tuo atveju, kai yra aiški juos sakančiojo ir jų klausančiųjų pozicija, t.y. nerasistinė, nehomofobiška, feministinė ir t.t. Taip jau nutiko, kad daugiausiai anekdotų apie žydus ir holokaustą esu girdėjusi iš draugų žydų. Iš savęs reikia mokėti pasijuokti, net ir juodai.
Tačiau lietūūviškas jumoro jausmas deja yra kažkiek perkreiptas ir persmelktas „senų gerų“ fobijų ir neapykantų kitiems/kitokiems. Rasistai užspringdami žvengia iš užgaulių juokelių apie juodaodžius, tikri virai tyčiojasi iš moterų, o homofobai - džiaugiasi tokio pobūdžio „bajeriūkščiais“:
Ir štai puslapis, apsimetantis lietuviška memų baze, vietoj skanaus humoro skelbia paveiksliukus, kuriuose sumuštas PRIDE dalyvis yra teisingumo triumfavimas.
Didžiausia ironija (ir paveiksliuko kūrėjų debilizmo įrodymas) - „teisingumo triumfą“ ranką iškėlęs švenčia Freddie Mercury.
Taigi, lietuviški „troliai“ ir „demotyvacija“ yra siaubingos originaliųjų kopijos, nes apart šmaikščių paveikslėlių jos dažniausiai, deja, skleidžia bjaurius, įžeidžiančius tam tikras žmonių grupes montažus. Tuo tarpu, pavyzdžiui, cheezburger ir jų memų bazė bei thedailywhat man labai patinka, kadangi nemažai skelbiamų naujienų susiję su LGBT, feminizmu ir kitomis pažangiomis idėjomis.
Be šito, kažkoks vis dėlto „išvirkščias“ yra ir „Ta diena, kai Petras Gražulis pagaliau viešai ištars: "Taip, aš gėjus." projektas (beje, pasidalinęs aukščiau įdėta foto ir prašymu report'inti įžeidų paveikslėlį). Neabejoju, jog originaliai jis buvo sukurtas remiantis latentinio homoseksualumo egzistavimo idėja ir ilgai sklandantiems gandams apie Gražulio orientaciją. Beje, apie tai, ką galbūt Gražulis myli iš tiesų, išgirdau iš LGBT bendruomenės narių, kaip ir apie Roko Žilinsko orientaciją dar gerokai prieš jo comingout'ą. Todėl Gražulis-latentinis homoseksualas man yra visiškai įtikėtinas daiktas.
Ir... po pasharinta nuotrauka atsiranda toks komentaras:
„ej mes cia apie grazuli snekam :) ne apie geju sumusta.“
Ir viskas kaip ant delno.
Gražulio comingouto projektas daug gerbėjų sulaukia dėl vieno paprasto dalyko: gi Gražulis - p*****stas!!! Haaahahahahahaaa muahahhahaaa troololoolooo!!!! Gi kaip juokinga! Gėjus jis! Šaipomasi iš tų visų „vaivorykštinių“, o jei ir Gražulis toks, tai reikia šaipytis iš jo! Tiksliau, ne iš jo kaip Gražulio, o iš jo kaip gėjaus.
Tokios misinterpretacijos bei jų priežastis (sena „gera“ homofobija) paaiškina visą Mykolo Klecko ir Kazimiero Uokos karą, kada būdami tik visokiaplauko-fobais žmonės nesugeba nei priimti, nei juo labiau sukurti gerų ir šmaikščių juokelių.
Viva la tupykla.