Ugne

Kaip ir nuspėjau, praėjusi savaitė buvo gana įdomi.

Užpuolusi belenkaip liga, linksmos temperatūrinės haliucinacijos ir svirduliavimas bandant nueiti užsikaist arbatos bei mėlynės ant kojų, kai sumėtydavo ir trenkdavausi į stalą.

O tada gavau darbo pasiūlymą. Londone. Vietoje, kur visada juokdavaus ir sakydavau, jog kur, kur, bet Londone manęs tikrai neįkišit. Iš pradžių lyg ir sutikau, bet paskutinėm dienom apsigalvojau - ai, velniop, pigiai parsiduot jaunystę dar ne laikas.

Paskui buvo hyperaktyvumas, pasveikimas, nesėkmingi bandymai lįst į žmones. Aha, su žmonėm irgi komplikuota. Iš vieno išgirsti "Ne", o po poros valandų kitas laužiasi pas tave į namus, neapsakomai norėdamas bent visiškai mažų dalykų. Kada pasensiu, parašysiu scenarijų muilo operai.

Užtai dar sykį įsitikinau, kad turiu pačius nuostabiausius pasaulyje draugus, ir kai rašiau, jog laiko tik katė, tai nė velnio, laiko ir draugai, bet draugiškai, nes gali bet kada paleisti, jei matys, kad man taip bus geriau. Ekh, tos kelios dienos su baro tuštinimu vidury dienos, šampanu lovoj ir pokalbiais vidury nakties. Susigalvojom trisdešimtmečio paktus. Ir labai intriguojančias lažybas.

O šiandien matyt išsikraustau iš Tilto g. Labai keista po tų, kad ir pusantrų, metų, kuomet labai susigyvenau su aplinka, žmonėm (nors jie dažnokai keitėsi, o dabar veik senųjų ir nelikę). Gal kiek ir liūdna. Vakar sėdėjom su kaimynėm, kurios irgi išsikrausto, ir galvojom, kad po trijų metų reiks daryt meetą ten po balkonu, kuris jau bus iki to laiko nukritęs. Ir kaip visų likimai bus susiklostę. Kepėm blynus iš paskutinių likučių ir juokėmės iki ašarų... o šiandien... į tris dėžes sukrautos visos knygos, kompaktai ir kasetės, į du maišus sukrauti drabužiai paliks jaukų, kad ir šaltą namą, suteikusį namų pojūtį.

Ryt tą visko perpildytą savaitę, matyt, reiktų užbaigti Kaune, gal mėginant apgriaut kolegos planus, bandant kaip nors priderint ir įpaišyt savus, na, arba bent apturėt tą seną gerą 'čipsai ir šampė' vakaronę. Ir pagaliau, pirmadienį ilgai laukti atostogai. Džiaugiuosi, kad kaip pernai kelionės tikslu nepasirinkau kokios Švedijos. Mat kitą savaitę Latvijoj praneša -29, Lietuvoj irgi bus ne kažką, o Amsterdame šalčiausiai iki -8, ne taip ir blogai. Dar be to laukia truputis Brėmeno, su tais gyvuliukais muzikontais bei falafeliais iš turkų užkandinių, Briugė, kur gyvensim centre prie Meilės tvenkinio ir darysim "In Bruges" turą.

Grįžus jau bus vasaris, ką tik suskaičiavau, jog tai bus šeštas mėnuo, kai nesėkmingai vykdau darbo paieškas (pusmetis, ąą!), po kurio, jei irgi nesėkmingo, neliks nieko kito, kaip susikraut kuprinę ir patraukt kur akys veda - kur neturėt namų ir pinigų - ar čia, kur šalta ir viskas nusibodę, ar kažkur ten, kur šilta ir viskas nauja bei nepatirta?..

Prižadu, paskutinis toks emoblogas, dabar reabilitacija, o po tooo...