Nesimiega. Skaitau jūsų senus įrašus ir klausausi lopšinių. Atsargiai, tu vamzdis. Vengiu taip pokalbių su eteriu.
Stebiu, kuo tampa kadaise graži mintis, ir darosi bjauru. Kaip šauniai rankos chaltūrą vynioja į biurokratiją. Lyg tai užsienietiškai skamba, lyg tai delikatesas, bet iš vaizdo vis vien dešra su laikraščio šrifto liekanom, ir kvepia švinu.
Sudėtis: pelės (ne mažiau 4%), druska, prieskoniai.
Nieko nepadarau iki galo, teisingai, kuo geriau, taip, kaip reikia.
Aplink kalba vien apie gręsiančią vasarą, kas kur toliau nuskris. Gerai bus vėliau, visada.
Sakykim, tau gyventi liko dieną. Ar vis darysi, ką darai? O jei savaitę? Mėnesį? Metus? Šimtą metų?..