tczy

Norėjau tik biški paskaityti, kad būčiau temoj, ir įklimpau.

• Iš vienos pusės — tos pačios Vikipedijos straipsnis apie feminizmą ir dar šitas;
• iš kitos — algoritmai muzikoje, matematika miške ir keisti vaginaliniai simboliai;
• o dešimties ir šimto metų senumo straipsniai yra už pinigus ir jū neskaitysi, jei nerasi kitaip.

Breikoras — užkimšto informacinio lauko padarinys. Kai nebebandai sumalti viską ant įėjimo, gyvenimas palengvėja.

Griebk vėliavą ir lipk į medijos barikadą. Pirmasis išvys kopų jūrą — kaip ir visi kiti. Paskutinysis bus pakastas šiukšlių lavinos - kaip ir visi kiti.

Gal pirmą kartą gyvenime spontaniškai pasakiau komplimentą, bet per tyliai, kad išgirstų.

Be damned you rock musicians!..

Po ilgos pertraukos paleidęs 'fetchnews' gavau 27 tūkstančius naujų konferencijų pavadinimų. Ta proga turėjau laiko pamastyti apie kompiuterinės komunikacijos raidą ir tiltus, pastatytus kažkaip į kažkur.

Kas patyrė Usenet'ą ir FIDO - kada ir kodėl jie dingo jums asmeniškai?

Sėdėjau ant ratų:

Šitas sukelia galvos skausmą:

Šita jį nuima:

Nesimiega. Skaitau jūsų senus įrašus ir klausausi lopšinių. Atsargiai, tu vamzdis. Vengiu taip pokalbių su eteriu.

Stebiu, kuo tampa kadaise graži mintis, ir darosi bjauru. Kaip šauniai rankos chaltūrą vynioja į biurokratiją. Lyg tai užsienietiškai skamba, lyg tai delikatesas, bet iš vaizdo vis vien dešra su laikraščio šrifto liekanom, ir kvepia švinu.

Sudėtis: pelės (ne mažiau 4%), druska, prieskoniai.

Nieko nepadarau iki galo, teisingai, kuo geriau, taip, kaip reikia.

Aplink kalba vien apie gręsiančią vasarą, kas kur toliau nuskris. Zajabys bus vėliau, visada.

Sakykim, tau gyventi liko dieną. Ar vis darysi, ką darai? O jei savaitę? Mėnesį? Metus? Šimtą metų?..

% mkdir fuckhex
% cd fuckhex
% cat > fuckhex.c << EOF
heredoc> #include "stdio.h"
heredoc> 
heredoc> int main () {
heredoc>   FILE* f = fopen("out", "w");
heredoc> 
heredoc>   fputc('f', f);
heredoc>   fputc('u', f);
heredoc>   fputc('c', f);
heredoc>   fputc('k', f);
heredoc>   fputc(' ', f);
heredoc>   fputc('h', f);
heredoc>   fputc('e', f);
heredoc>   fputc('x', f);
heredoc>   fputc('\n', f);
heredoc> 
heredoc>   return 0;
heredoc> }
heredoc> EOF
% cat main.c
// fuck hex
// because fuck you
#include "stdio.h"
int main () {
  FILE* f = fopen("out", "w");
  fputc('f', f);
  fputc('u', f);
  fputc('c', f);
  fputc('k', f);
  fputc(' ', f);
  fputc('h', f);
  fputc('e', f);
  fputc('x', f);
  fputc('\n', f);
  return 0;
}
% gcc -Wall -o fuckhex fuckhex.c
% ./fuckhex
% cat out
fuck hex
% hexedit out
00000000   66 75 63 6B  20 68 65 78  0A                        fuck hex.
00000010
00000020
00000030
00000040
00000050
00000060
00000070
00000080
00000090
000000A0
000000B0
000000C0
000000D0
000000E0
000000F0
00000100
00000110
00000120
00000130
00000140
00000150
00000160
00000170
00000180
00000190
000001A0
000001B0
000001C0
000001D0
000001E0
000001F0
00000200
00000210
00000220
00000230
00000240
00000250
00000260
00000270
00000280
00000290
000002A0
000002B0
000002C0
000002D0
000002E0
000002F0
00000300
00000310
00000320
00000330
00000340
00000350
^C

The Bouncer

The bouncer was a hairy guy named Harry. He had no teeth. He told everyone it happens when you start using too much torque. Your body stops getting calcium. Then you stop and let your body work again. By the time it's over, you've got a few bones broken and you miss your teeth.

He looked like fifty and no one believed him. They thought he was a junkie, but all he ever did was use too much torque. Perhaps it was because they came from outside the door.

We Target the Average
(A gibsonesque)

The place was called "We target the average". When you asked why the glass was dirty, the bartender would reply: "We target the average." When you asked why the PA was so shitty, the soundman would answer: "We target the average." When you asked why there was no lightshow, why half the chairs were broken, why there was nowhere to plug your stuff, you'd inevitably be told: "We target the average."

After some time you'd conclude that, indeed, they target the average, that this is what average looks like, and go somewhere else, where they have that most important thing right.

In reality, however, the name was a reference to the backdoor password of Z1, the first military aircraft ever hacked, while operational, in a combat zone. That most important thing of theirs was something the average didn't care much about.

...

Jis buvo rašytojas. Kai atsisėsdavo prie spausdinimo mašinėlės, laikrodis užkibdavo už krašto ir trukdė, dėl ko buvo nuimamas. Jis pamiršdavo viską ir užsirašydavo iki paryčių.

Tai buvo jo Meilė. Mašinėlė traukė liepsnos šiluma. Jis prieidavo prie jos ir pats tapdavo ugnimi, pats pavirsdavo mašina - nealkstančia, nevargstančia, nemiegančia.

Pilni lapai gulėjo ant stalo krašto, bereikšmiai, kol nenukrisdavo ant grindų.

Kartą į kambarį užėjo žmogus ir pamatė popierių krūvas. Tai buvo gudrus žmogus, kuris greitai tapo turtingu leidėju. Ne visi jo laikomi vardai išpopuliarėjo, todėl turėjo strateginį rezervą geriausių - tiek, kad tikrai užtektų, jei rašytojas mirtų.

Kartą mieste atsitiko gaisras. Iki pamatų sudegė jų abiejų namai. Leidėjas nusižudė. Rašytojas rado kitą mašinėlę.