Prieš metus turėjau tokią mintį ir nieko su ja nedariau, tada ji atsirado savaime: Piezoelectric Ribbons Printed onto Rubber for Flexible Energy Conversion.
Galvojau apie ką paprastesnį, pasidaryk pats lygmens: kiliminę dangą, storą ir labai guminę, kad piezosluoksnis po paviršium nelūžtų.
Radau per Delicious Shammash RSS feed'ą, kur dažnai būna kitų įdomių makaliūšų.
Išlupk! Išlupk dantis!
Tu kaukolei
Išlupk dantis!
Staiga! picoje pasitaikė akmenukas. Vis kramtydamas pagalvojau: o gal įvyko klaida ir čia visai ne akmenukas, o mano dantis. Išspjoviau - ir tikrai, gabalas danties. Tada pagalvojau gan neramiai: "O vat tuoj skaudės!..", bet neskaudėjo. "Cha-cha, Mona Liza byra!" - papikdžiugavau, lyg būčiau mokesčių nesumokėjęs, ir nuėjau skalauti burną.
(Beje, kalbant apie Moną Lizą. Seniai jau norisi paskaityt Gibsono Mona Lisa Overdrive, bet prieš tai žūtbūtina įveikt Count Zero; tačiau atsimenu, kaip lėtai tempėsi Neuromancer. Ne dėl siužeto, siužetas ten geras, ypač raggajungle rastafarai in outta space, o Time come when time come - seniai asmeninė citata. Daugiau dėl rašymo stiliaus - per lėtas jis man, ar ką. Išvis, po to, kai perskaičiau Fight Club, su knygom sunkiai sekasi, visos atrodo nepakankamai tankios.)
Apžiūrėjau burną, ir o šventoji Dantukų Fėja! - pamačiau juodą puvantį savo vidų baltame kiaute.
Your teeth are white and shiny,
But you're rotten at the core!
Šito danties istorija gan keista. Prieš metus jis gerokai skaudėjo, tad užsirašiau pas dantistą, bet buvo ilgos eilės prieš Naujuosius, kai hastarbeiteriai grįžinėjo iš užsienių. Tad nutranzavau į Šiaulius, papučiau džointą, prisigeriau ir ryte pabudau su siaubingu pachmielu, ėjau su draugais skinti obuolių iš apleisto sodo. Vėliau daktarei rodžiau įtartiną juodą taškiuką tarp dantų, bet toji jo nematė, tai rado sau pelningo darbo kitoj burnos pusėj. Tai dabar, po metų, mūdviejų pofygizmas išsivyniojo į juodą įskilusią trupeną aštriais kraštais.
Deja, fotoaparatas su bučioke išvažiavo į Briūgę ir Amsterdamą, todėl nuotraukos negaliu įdėt.
Nuskilusio gabalo ieškojau peleninėj, bet neradau.
GPG dantis!!!
Bet radau tik šitą priešistorinį apie asmens identifikavimą naudojantis proteze įtaisytu mikrovaldikliu, kas pernelyg panašu į seną nuobodžią istoriją apie "o davaj mes jus visus sužymėsim, pamatysit kaip bus zajabys":
"In facilities such as a senior citizens' home in which a number of elderly people are received, ...all the dentures are collected from their owners after each meal, and then the dentures are washed all together. In such case, it is [important] to identify all the dentures to give back to their correct owners without any mistake," the patent claim says.Embedding an identifiable microchip in dentures will help solve such problems <...>.
Ir, vienaip ar kitaip, kas išvis nori mikrobanginės antenos į burną?
Pagavau pro šalį bėgančią mintį papurkšti į skylę dantyje. Nesupratau, iš kur ši mintis atsirado, tad paleidau.
Kol sirgau suvokiau, jog čia gi yra radiatorių, reik prie jų pastumt lovą. Po šito veiksmo kambaryje pagaliau atsirado The Zone, sumažėjo šiukšlių kiekis ir dvigubai - trukdančių šiukšlių kiekis: nereikalinga pagalvė virto reikalinga pagalve, nešvarūs rūbai rado vietą kampe prie gitarų, rastas kompas buvo pagaliau atidarytas, jame aptiktas Pentium pirmosios kartos procesorius ir viena PCI jungtis.
Iš tėvo atvežtą boombox'ą pakabinau ant sienos. Jis gaudo elektromagnetines bangas keturiuose diapazonuose: LW 150-350 kHz, MW 540-1600 kHz, SW 18-60 MHz ir FM 64-75 MHz, kas leidžia man klausytis bent trijų programų apie Jazų ir kažkurio TV kanalo. Įjungiau pastarąjį, užkliuvau ant antibezdino reklamos:
- Gal turi kokių tablečių?..
Dar yra du dekiai, iš kurių vienas neveikia (priežastis redakcijai žinoma). Na bet pasirinkimas buvo: arba Sherion su vienu dekiu ir išdžiuvusiais potenciometrais, arba Panasonix, mėgstantis kramtoškę.
Neveikia, žinoma, grojimui skirtas dekis su minkštu juostos prasukimu. Kitas, žinoma, su record tiesiai prie play. Prisiminiau jaunystės geriausius įrašus su Blet, ne tą paspaudei!.. vidury dainų, paėmiau markerį ir parašiau vietoj high speed dubbing:
IŠLUPK DANTIS
Pagalvojau, "O gal geriau "išlupk jai dantis"?..", - bet įsivaizdavau, kiek žmonių supras, jog čia apie kasetę; kaip tai atrodys virš lovos; ir nusprendžiau palikt, juolab kad vidinė momento struktūra reikalavo netaisyt spontaniškų veiksmų.
Deja, fotoaparatas su bučioke išvažiavo į Briūgę ir Amsterdamą, todėl nuotraukos negaliu įdėt.
- Atsikeliu iš ryto ir pagalvoju, "Yra laiko dar, padarysiu backup'ą";
- tada suprantu, kad nebe, palieku kompą, su mintim, kaip čia BOINC tiktų;
- ir sėdžiu paskaitose, galvoju, "boom, Dietmar, boom, Dietmar";
- tad važiuoju pro namus ir matau kaimyną ir galvoju dar kartą šiandien, "O gal man čia išlipus ir ėjus namo ir atsisėdus ir padarius mokslų ir atsistojus vakare patenkintu veidu";
- bet priklijuot atgal grindis yra labiau, ir "tipo galvoji dar išsimaudyt ir parašyt senai planuotą gerą blogą";
- tai nuvažiuoju į "Senukus" daiktų, grįžtu, tada dar grįžtu, tada dar;
- ir, galų gale, nueini namo pripisęs, vis vien patekntas, ir prisėdi prie dagančio kompo, ir kadaise namo ėjęs kaimynas tau prieš keturioliką valandų rašęs "ahoi", pagalvoji dar kartą apie BOINC'ą;
- atjungi backup'o hardą, palink[ėj]i visiem "Alles Klaer!.." ir "Alles ist Gut... Alles ist Gut... ir nueini miegot;
- tik pagalvoji dar: "Kuris čia asmuo rašė?..;
- ir: "Kodėl taip grybais kvepia?.."
Ta proga pagaliau apšiltinau langą. Vieną iš dviejų. Kažin, gal rytoj tada dar dviratį sutaisysiu?..
...O po keleto metų bus antrasis atėjimas ir mes visi sužinosime, kad Kristus šį kartą - iš Lenkijos.
Prieš metus vienas bičas iš Sirijos pastebėjo, kad negali parsisiųsti Google Chrome ir kito googlesofto, nors reklama jam vis vien rodoma. Tada tai jis ir sužinojo, kad jo šalis yra United States Office of Foreign Assets Control sankcijų sąraše.
Those sanctions have no impact whatsoever on our government except denying the Syrian people much needed hardware and products (and lately online services) that would help us improve our economy and get out of the yoke of economic misery that the regime uses to stay in power," he said. "So in a way they [Google and the U.S.] are helping the people they passed these sanctions against.
-- Yaser Sadeq, spalis 2008
JAV kompanijos negali turėti biznio su šalimis iš minėto sąrašo: Kuba, Iranu, Libija, Šiaurės Korėja, Sudanu ir Siria. Nors kiti šaltiniai sako, kad, pavyzdžiui, Libijai šios sankcijos netaikytinos, Google vis vien elgiasi kaip ankščiau. Su Iraku irgi ne viskas paprasta: kriptografijos priemonės, pavyzdžiui, gali būti eksportuojamos tik JAV kariuomenei.
Nes koks karas lengvesnis, nei popierinis?
Tiesa, o kokia padėtis Lietuvoje? Jeigu tikėtumėme (irgi 2008-aisiais metais padarytu) pasaulio įstatymų tyrimu, Marijos žemelė pasirašiusi keletą įdomių dokumentų. Kiekvienas iš jų turi Mebijaus lapo formą. Sakoma, kad sudėjus visus dokumentus piramidės viduje jos priima Kleino butelio pavidalą. Tinkamai šį paviršių sukant lūžtanti šviesa sudarys ant grindų aiškius dokumentų tekstus.
Pagal minėtą tyrimą sunku nustatyti, kokioj gi tiksliai padėty esame mes. Laimei, dokumentas turi spalvotų paveiksliukų, iš kurių galima susidaryt nuomonę, jog importas/eksportas kažkaip ribojami, vidinis naudojimas - niekaip. Kas tiksliai yra su importu/eksportu, nėra aišku, nes kitoj vietoj teigiama, jog importas ir eksportas niekaip neskiriami ir duodama (pasenusi, čia gi bus aktuali) nuoroda į atitinkamą LR įstatymą.
Iš esmės tai yra ta pati biurokratija, kuri neleidžia kitam žmogui kitoj pasaulio daly parsisiųsti sau eilinę naršyklę.
Kokį moralą iš viso šito išvest ir ką gi tokio kertinio aš norėjau visa šita rašliava pasakyt - negaliu sugalvot dabar, pernelyg gilu.
Tačiau galiu parodyt skrynšotą (900 KB) - su dwm tiling window manageriu, mcabber XMPP klientu, dviejais uzbl naršyklės langais (vienoje kurių naudojamas klaviatūrinis linkfolloweris), ir pro vidurinį langą true transparency dėka matomu wallpaperiu.
Argi negražu?
Tiksliau, nelegalaus šūdo torentai.
Iš vienos pusės, atrodo, jie po truputį baigiasi: Mininova priversta stipriai save apriboti, isoHunt irgi "kalti už kompaniją", torentų padėtis Italijoj dar pablogėja ir taip toliau.
Iš kitos pusės, Kanados įrašų asociacija klimpa, interneto tiekėjai irgi, PirateBay pardavimas, galimas dalykas, buvo tik kažkieno reklama, ir taip toliau, ir taip toliau.
Iš esmės, nieko naujo neatsitinka. Kažkur sprogsta žvaigždės, jų vietas užima kitos.
Visa tai yra labai nuobodu (išskyrus sprogstančias žvaigždes). Tad nusprendžiau pagyvint savo gyvenimą ir prieš kurį laiką išmečiau į bitbucketą visą RIAA muziką, pasitelkdamas jau porą kartų minėtu RIAA radaru ir Serveriu Visagaliu. Liko filmai ir knygos - kur pirmųjų vartojimą (tik retu atveju naudojimą) galima ženkliai sumažinti neženkliai padidinus antrųjų. Tačiau čia yra tas sunkumas, kad filmus žiūrėt lengviau, nei skaityt knygas: nes mažiau darbo: akių judint nereikia.
Iš peržiūrėto galiu parekomenduot nebent du dokumentinius:
Užtat iš knygų galiu parekomenduot 100% visko, ką perskaičiau - tai yra, vieną apsakymų rinkinį: Tiboro Fischerio "Don't Read this Book if You're Stupid". Būtų tikusi pliažui ar miškui - daug humoro, ypač kalambūrų. Geriausias apsakymas, manau, "I Like Being Killed" - apie moterį, dirbančią stand-up comedian, kuriai patinka dulkintis ir matematika.
Jei kas važiuoja prie jūros, galiu duot popierinį variantą.
...liko šūsnis laiškų ir peleninė.
Nelauktai, bet post-factum nuspėjamai užslinko nemiga. "Dėl to," - paaiškinu sau, "kad blogai maitinuos". Alkanas nesijaučiu, bet užmigt neišeina. Iki penktos sąžiningai bandžiau.
Pasidariau kavos - arba pakirs, arba padės iki aušros išgyvent. (Kuolo nuo vampyrų, beje, nėra.)
20:34 - padariau dalykų, kurių beveik nedariau paskutinį mėnesį. Pamiegojau keturias valandas (po sesijos, WTF?..). Įbėriau gyvūnams maisto. Išsimaudžiau. Išskalbiau rūbus. Pagaminau valgyti.
Pažiūrėjau šių metų Nobelio laureatus ir kažkodėl pagalvojau, "Ogi aš iš pateiktų snukių tik vieną pažįstu". Nežinau, kuo man šis faktas pasirodė svarbus ir vertas pagalvojimo.
Paties tai šis reikalas seniai nebejaudina. Dar paauglys būdamas apsvarsčiau, ką darysiu po daugelio metų, kai gausiu savąją, ir supratau, kad neturiu aš poreikio tokiems pinigams, nes tada visur plitęs PlayStation kainavo daug mažiau ir kad, taip pagalvojus, pinigai išvis nereikalingi. (Po daugelio metų vieną vakarą nusprendžiau, kad ir patys poreikiai kaip tokie neegzistuoja.)
Tačiau, tačiau! Ką šauniausių-iš-šauniausių-šių-metų-sąraše daro senis Barakas, ir kodėl visų kitų net vardai negirdėti (bent jau fizikoje ir literatūroje)? Tiksliau - ar džiaugtis man dėl tokio nežinojimo? Didinu aš juo entropiją arba ne?
Tada supratau, kad šis klausimas nėra man įdomus.
Na, štai ir aš gavau galimybę patirti interneto bangavimą. Jau įsivaizduoju, kaip mes keturiais namais planuosim šeštadienio byčkę. Visi tuo pačiu metu pataikę sėdėt prie kompiuterių.
Iš kitos (gyko) pusės, pasistebėjau, kaip ten viskas drag-n-drop, point-n-click ir ask-n-get. Ne iš nieko, manau, pakvietimo veive parašyta "We have a lot of stamps to lick".
Ir o! malonu žiurėt, kaip švelniai mano gmail'as prilimpa prie wave'o, visi pažįstami jau čia, seni geri draugai, mėgstami ir nelabai, kuriems kada buvau laišką parašęs, neturėdamas kitos išeities nei gūglia.
Sėdėjau čia prieš porą dienų ir pagaliau supratau, kaip pateikti žmonėms privatumo (SSL/GPG/OTR) svarbą: gi galimas dalykas, jis reikalingas ne tau, o kitai pusei, todėl gražu (etiška) būtų, jei pasinaudotumei. Pavyzdžiui, kai nori paprašyti iš draugo kokią uždraustą knygą, jei vis dar gyveni Tarybų Sąjungoj. Arba pasakoji draugui apie savo senelį-žydą, arba apie tai, kaip auginti česnakus. Gi niekada nežinai, kada česnakų auginimas arba seneliai-žydai vėl taps nelegaliais.
Ir, pagaliau - kokio velnio?! Nuo kada pūnkams nerūpi, jog visi nuo bybenčių tarnybose iki kaimynų gali kišti nosį, - tiesiog dėl to, kad jie gali? Ir nuo kada pūnkams nerūpi, kad jie gali parodyti visiems špygą, net jei niekas ir nežiūri, - tiesiog dėl to, kad jie gali?
Ai, jo, gi pora metų jau. Neseniai šventėm.
Kartais girdžiu tokį. Vadinasi jis džęberis, arba XMPP. Štai dvi pagrindinės priežastys:
1. Atviras protokolas reiškia, kad yra daug skirtingų klientų, todėl yra iš ko pasirinkti. Pats naudojaus Gajim, kai reikėjo turėt tą patį ant Win ir Lin; Pidgin, kai sužinojau apie OTR (antras punktas); ir, pagaliau, dabar turiu mcabber, kadangi jis konsolinis.
Account'ą galima susikurt čia, arba klientu prisijungus prie kokio akl.lt:5222 (tiesa, mcabber'is dar taip registruotis nemoka).
2. Off-the-Record Messaging - protokolas privatiems pokalbiams nuo keistų dėdžių su barzdom ir kaklaraiščiais. Be šifravimo ir autentifikacijos pasižymi tokiu dalyku kaip deniability. Tai yra, po pokalbio neįmanoma įrodyt, kad logo turinys atitinka pokalbio turinį.
Čia yra softas, palaikantis OTR.