« August 2004 | Main | October 2004 »
Kai pavargsti labai:
- pradedi dažniau vartoti žodžius, kurie nėra mieli ir prasideda priebalsėmis p, n, k, b;
- kompiuteris pasidaro blogas;
- žmonės pasidaro blogi;
- pats sau tampi blogas;
- tampi piktas;
- skleidi garsus įvairius piktus.
Skaitau dabar V.Gerulaičio Muzikos stilių raida. Šiaip jėga knyga, įdomi, tik galėtų apie XX a. muziką būt daugiau. O kai skaitai, tai, atrodo, persikeliu į sekmadienio popietes, kai dar visai pyplys būdamas, klausydavau laidų apie klasikus.
Vakarais nieko naudingo neveikiu. Šiaip negerai, nes visgi galėčiau mokytis arba miegot, bet ne man geriau paklausyt muzikų, papūtinėt muilo burbulus ar šiaip kokią nesąmonę nuveikt. Šiaip gal ir negerai, bet kad labai px.
Taip, ir aš nuėjau į Vingio parką.
Pirmi grojo Saulės Kliošas. Visai smagiai. Ypač geras buvo naujas gabalas.
Paskum toks pakankamai nykus Skamp pasirodymas.
Dar buvo toks netrumpas papizdėlinimas, kas yra formatas, o kas - ne. Truputį pradėjo atsibost po kurio laiko.
Po pakalbėjimų buvo tai, ko labai norėjau -- Bix. Nors grupė nemažai pasikeitus, bet dar tikrai turi jėgos.
O pati roko opera nebuvo man kažkoks stebuklas, tikėjausi visgi kažko geresnio. Aišku, Frekenbokų Bomb Ska skambėjo šauniai, taip pat Bičių Nesustok, bet tai ir viskas. Kažkaip pritrūko kažko.
A, dar Zuokas gyrėsi, kad jis visiškas neformatas. Ėhė.
Žiūrėjau Simpsonus ir vis kišo reklamą: Surink LOVE, savo ir savo partnerio vardus ir siųsk numeriu 1323. Mes pasakysim viską apie tavo santykius. Juokinga paliko.
Kiek atsimenu rudens sekmadienius, jie - vis tokie patys.
Apsiniaukę;
Tušti;
Lengvai atpažįstami iš suverstų rūbų ir knygų;
Šalti;
Ir su blogu nujautimu apie artėjantį rytojų;
Apatija ir visiškas tingėjimas, nors žinai, kad visiškai nėra galimybių tingėti.
Nemažas malonumas yra per pertraukas sėdėt koridoriuj su ausinėm ant ausų ir klausyt Miracle Of '86 ir Gameness grožį ir energiją. Su niekuo nekalbėt apie nieką. Ir tokios emo nuotaikos, bet tokios geros nuotaikos, labai man patinkančios.
Taip pat malonu, kai didžiuliais greičiais į tavo kompiuterį ateina Butthole Surfers. O ką jie groja?
Ko tai baisiai norisi rašyt apie mokyklą. Po truputį užsivedi: keliesi 6.44, stovi po dušu, važiuoji troleibusu, eini tą patį kelią, klausau direktorės kalbų per pirmą pamoką apie tai, kaip reikia labai stengtis ir t.t. per tą laiką gardžiai nusnaudi atsimerkęs (kaip ir visi, kurie buvo salėj). Paskum klasėj klausai mylimų bendramokslių verksmų dėl ateities, dar paskui pasakoma iš kažkurio kampo: už kiekvieną pažymį turėsi iš paskutiniųjų kovot ir dar prie šitos nuostabios frazės tinka ir pernykščių metų prisiminimas: kiekvienas pažymys bus ašarom ir krauju aplaistytas. Ir kažkaip beveik juokinga darosi. Dar sužinai, kad vienintelis iš klasės nelaikai matematikos egzamino ir visi žiūri kaip į debilą. Px? Px.
Ir viskas baigiasi ėjimu į garažą, kur išgirdau naująjį metalcore projektą, kuris man labai priminė Cerebral Turbulency, kur pagrojau su grupe ir šiaip dirbau nesąmones.
Ir viską darai lyg miegodamas.
Atėjau 8.30, prie vartų sutikau buvusią klasiokę, pasikalbėjom kažką ir tiek. Paskum jau pradėjom burtis aplink auklėtoją. Įdavė po pirmokėlį. Kai ėjom por vartus, tai pirmokų tėvai fotografavo be proto, paskum jiems įteikė kažkokius nesąmoningus pirmokų pasus, nes, kaip suprantu, maža dar visokių faking dokumentų ir kito panašaus šūdo. Paskum suėjom į klases, kuriose buvo papizdėlinta apie Lietuva - tai aš ir kad būtina ugdyti pilietiškumą. Išėję iš klasių, ėjom į mokyklos kiemą ir laukėm parasparnių, kurie atskrido su vokais, kuriuose buvo galima rasti nuolaidų kuponą kažką nusipirkti norfoj arba pasveikinimą su Rugsėjo 1-ąja. Visi norėjo kuponų, todėl užvirė grumtynės Kas aukščiau iššoks. Juokingai buvo. Pūčiau muilo burbulus ir buvo visai smagu.