« Abendluft | Main | provinciali išpažintis II (su atgailos ir išpirkimo elementais) »

provinciali išpažintis I

Reikia rašyti, kol yra laiko. Ir kai nebėra laiko.
Jau mėnuo, kaip grįžau iš šalies, kur nereikia megztinių, jau mėnuo, kaip nešioju megztinį, mokausi plaukti kažkokiam intervale tarp įspūdžių koncentrato, ir rutinos tyrės. Mėnuo, kaip kažkur (visame kame) jaučiu vietinę nejautrą. Apsimetu, kad kontroliuoju kasdienybę, nejaučiu skausmo ir džiaugsmo, kraštutinių emocijų. Atrodo, mano panieka kraštutinumams pradeda smaugti patį - ne nuo kraštų, o iš vidurio, vidaus. Tad geriau apie tai, kas buvo.
[laiko fragmentacija verčia skaidyti ir visas veiklas. Tad vienu pakeverzojimu visko neišrėksiu.]

Atrodo, ką gali parašyti apie sklandžią kelionę. Bet visgi pabandyti verta. Jaučiuosi gėdingai būdamas palyginus menkas keliautojas ir mažai kur buvęs, bet vis tiek drįstąs apie tai rašyti. Mažų mažiausiai provincialu. Bet tebūnie, nes jei jau to neaprašyt, tai nežinau, ką geresnio.

Keistas jausmas pirmąsyk skristi lėktuvu. Aukščio baimė pasitraukia kažkur į šalį, gal trumpai šmėkšteli greičio-smūgio baimė pakilimo take (bent jau vaikiška asmeninė patirtis, kaip automobilio, įvairuoto į medį, keleivio). O paskui jau euforiška, jautiesi keliaująs efektyviausiu įmanomu būdu, o dar langas, nežinai ar džiaugtis, kad ir už debesis aukščiau esi, ar kad jų nėra, ir gali viską matyti. O paskui nusileidi, ir kūno terminė sistema liepia čia pat grūsti kuo giliau megztinį, ir neišsitraukti iki pat kito skrydžio. Dabar pagrindinis prakaito šauklys - dardantis lagaminas, kurį dar tenka pakilnoti per pavienius šlakus gatvėse (ką žinai, kuo po to kambarys kvepėtų). Darda ne tik lagaminas, o gausūs motorolerininkai - iš kairės, autobusai - iš dešinės, metro - kažkur gilėliau apačioj, o galvoj norom nenorom įsidarda irgi - seniai netepti išgyvenimo kitur dantračiai. Tokiam triukšme nepajunti priėjęs kažkur, duodi antrajai pusei galimybę iniciatyvai. Šiaip ar taip, jos startinės sąlygos geresnės, nes bent jau išgyvenimo dantračiai (tie, galvoje) sutepti lingvistiniu sviestu. Visgi galiausiai užsikeli kažkokiu senobiniu liftu (dar vienas įtariamas europietiškas miestų vardiklis - tokie liftai). Galiausiai pasijunti kambary. Užsimerkęs guli ant lovos ir dievini vėją. Šiuo metu darda tik ventiliatorius, ir ciksi laikrodis.

Comments

aš ir nesu didis keliautojas, bet niekada nesibodžiu pasakoti apie kelionės įspūdžius. ne pagal aplankytų šalių skaičių apskaičiuojamas keliautojo "kietumas" :) pažįstų ne vieną žmogų, kuris apkeliavęs daugybę šalių, bet keliauja pošlai - visiškai turistiškai ir neįdomiai. va tokios kelionių visiškai nesuprantu :)