« last man standing | Main | išsikvėpęs re »

The Second Renaissance

Bus bus, tikrai, naujos formulės neapgauna. Užsitrenkusios durys savaip gerai - privers tobulėt, veikt, o ne gyvent vaizduote. Potencialas tik tuo ir vertybė, kad jį galima išnaudoti. Ne nuo rytojaus - nuo šiandienos. Laiko stumt negalima, jį reikia pasikinkyt.
O jei ir užprogramuota negatyvesnė lemtis, I'll give it the hell, before it takes me.