st_

O tada dar sykį parkes palengva pakeičia galvos skausmas, ir nuvaro gult. Ketvirta ryto.
Net smagus šiurpas nubėga per nugarą, pagalvojus, kad mano parkės ne kaip visų - asmeninės, o ne regioninės, ir šį sykį nustelbia sportinę tragediją. Ir pagaliau aš galiu eit panarinęs galvą, ir visi bus dėję, kad man blogai. Visi manys, kad žino dėl ko. Visi man jaus solidarumą. O aš jiem ne.
Ir tada parašysiu dar vieną rytinį blogą. Ir dar kartą ji draftinsiu, o tada deletinsiu. Iki plius begalybės. Dėl tam tikrų priežasčių negaliu sau leist išprotėt.
Priedo dar suvemsiu porą trejetą pastraipų, jų turinys gausis toks, koks būna pas įvairaus amžiaus mergaites Bangoj. Ir jas drąsiai postinsiu. Gyvenimo Būdas šian dar ne tiek prirašė apie klasiokės šeimą.
O po to, pasiėmęs žeberklą, skrisiu gaudyt povandeninių bizonų.