« Gilesnis sluoksnis | Main | Popietė su st_ »

One step closer

Ne kiekvienas rytas prieš egzaminą prasideda 3 val.
Šiąnakt irgi gavau pasimėgaut ta egzaminų triušio būsena, kai normaliai nuėjęs prieš egzą gult, prabundi 3 ryto ir ką bedarytum, neišeina užmigt. Galvon lenda mintys; kas nesąžiningiausia, mintys visiškai ne apie egzą, egzas px, mokyklinis, totalus formalumas, į kurį (kvaila apokaliptinė nuojauta) nueisi žiovaudamas.

Exactly taip ir nutiko, ryte mintyse malėsi daug ištęstų balsių ir priebalsių (hrrr, kodėėėėėl, etc.), į egzą spėjau atsitiktinumo dėka. Vyko nuosavoj mokykloj, todėl buvo daug smagesnė atmosfera, draugiškos kolionės abiturientai vs vykdytojai. Smagumo pridėjo oro sąlygos: benarstant S. Nėries eilėraštį, kuriame vyrauja skundai dėl skriaudžiančių vėtrų ir viesulų ("Stepės" 1942.I.2, Ufa), už lango apart vėjų, dėjo geras lietus (kai kurių teigimu-kruša). Tox Ufos klimato atkartojimas visai padėjo įsijaust į vargšės poetės vaidmenį.
Po egzo eidami per nušvitųsį miestą sutikom exklasiokę. Žinoma, ėjo kitu šaligatviu, nei mes priėjom nei jin, visas pokalbis buvo kelios šabloniškos frazės bandant perrėkt tarp mūsų riedančias mašinas. Gh, vyresnė už mane lygiai pusantros valandos, bet, atrodo, to 8 klasėj pakako, kad vidurkis būtų 1,5 balo aukštesnis. Susitikimas turbūt buvo paskutinis prašvitimas, vėliau kabake mano visas komunikabilumas bermudiškai atsijungė, stebeilijau pakaitom tai į sieną, tai į veidrodį tolumoj, klasiokas šalia nervingai trynė SMS'us, kuriais žaismingi niekadėjai užbombino jo Mažylio kortelę, kiti šnekėjo apie politiką, futbolą, Euroviziją, žygius, velniškai norėjosi įsiterpti, bet ant liežuvio tarsi buvo cementas. Bandymai identifikuot parkių soursą ir uptime'ą buvo nesėkmingi, tik rijo smegenų swap'ą (nugi mistika, juk ir prakeiktą interpretaciją ėjo gerai rašyt, ir prasilenkiau, su kuo norėjau prasilenkt). Žmogui, nuoširdžiai pasiteiravusiam, kas yr, suburbėjau kažką nuoširdaus, bet mįslingo ("sugedo anti-parkių mechanizmas"). Neviltis apima kažkur viduj suvokus, kad lauke pasakiškai gražu, saulė šviečia, šiandien viskas ėjos pagal planą, bet tau visa tai px, kad pasidarei priešas pats sau, (kaip vakar ultrataikliai pastebėjo žmogus, su kuriuo ilgai nebendravau).
Palydėjęs gerus žmogus, pasidaviau visai nepraktiškai minčiai nueit pasėdėt prie Seimo. Saulė kepino kaip reikiant, per aikštę skubėjo Landsbergis su apsauginiu, palei fontaną krykštavo grupelė mažamečių tautinių mažumų atstovių. Pasiraitojusios kelnes jos žaidė su kamuoliu. Kad nebūtų nuobodu nei joms, nei įvairaus amžiaus vienišiams/poroms/chebroms aplink fontaną, jos garsiai krykštavo tiek netyčia vienai kitą aptaškius, tiek kamuoliui nukritus kur nors toli, tiek šiaip sau, parodyt kieno šaunesnis balsas. Palei kojas pagal Europos Sąjungos pavyzdį bandė sugyvent žvirblis su balandžiu. Mano kojos jiem pasirodė prastas fonas, todėl jiedu oriai nužingsniavo prie vieno senuko kojų. Šis neatrodė patenkintas tokiom mikroglobalizacinėm idėjom, todėl juos nubaidė piktu kojų judesiu. Šį mažojo mūsų pasaulėlio įvykį tuoj užgniaužė kitas: rusaičių ketveriukė neapskaičiavo šlapio kamuolio skridimo trajektorijos, ir šis kuo įžūliausiai nulėkė tiesiai pas vieną seną porą. Nepamenu, ar metusios vardas Nastia, ar Oksana, bet kaltininkė, atrodė, išsyk prisiminė valstybinę kalbą ir mandagumą. Kaip netrukus paaiškėjo, tik valstybinę kalbą. Jos 'atsip..' kažkaip konvertavosi į 'atiduokit', sena pora supyko, ji greit čiupo kamuolį ir pabėgo į fontaną. Konsulo vaidmens ėmėsi kita, ilgaplaukė mergaitė, net dusyk atsiprašiusi už savo draugę ir pasivadinusi visas žaisti toliau nuo žmonių. Nuėjau namo. Parkės tebelydėjo. Priguliau, nespėjau užmigt (nors dienom griežčiausiai draudžiu sau miegot, nes po to atsikeliu nerealiai piktas), skambutis, mama, 'kaip egzas'. Užkalbėjo dantis, padėjau ragelį ir žiūriu, kad parkės baigia išsigaruot. Taip pat netikėtai, kaip ir prisisunkė. Tvarkoj, pusė dienos dar išgelbėta, manęs dar laukia keli dryžiai ant rankų (katė visai gerai įgudo), Šeškinės kalnas, atsitiktinis žmogaus sutikimas autobuse, neveikiantis Winamp'as, ir kreiva siūle suaustas blog'as.
O egzai įpusėjo.

Comments

Sveikas, seniai bematytas drauge!Kaip matau, nuotaikos vis dar parkiskos lydi... Na, ne tu vienas! KaI kurie žmonės mat irgi, vietoj to kad megautusi ka tik prasidejusia vasara (ne visi juk laikys egzus), pergyvena del kiekvienos smulkmenos... keista, kodel taip... kas cia tokio, jei kas nors ir nepasiseka?... bet.. kaip yra taip yra... tenka gyvent liudesy net vasara... labai noriu kuo greiciau susitikt ir gyvai snektelt. siulau ketvirtadieni ar kada galesi atkeliauti pas ramunele... :)