st_

Pati šventė irgi ėjos nuosekliai. Tvarkinga apranga, 5-tokų trafaretinė dainelė, atkaklus žvilgsnis per langą auklėtojai dar atkakliau bandant pasakyt tai, kas idealistui turėtų smigt į širdį. Man kažkiek smigo, ir pirmiausia todėl, kad žvilgsnis per langą leido pastebėti juokingą paralelę: kairiajam lange saulės nutviekstas mokyklos kiemas, dešiniajam stroikės. Vedusi penktokė buvo ištikima ir gerutė, tai nervų neteko gadintis kaip nekuriem.
Kelias namo teturėjo atnešt pasiruošimą švęst pilnu pasirengimu (kažkodėl man atrodo netinkama gert su uniforma). Atnešė dėdės request'ą susitvarkyti reikaliuką dėl omnitelio; žinias, kad gert gali tekt vapšė vienam, kadangi kiti kažkur važiuoja, o aš nespėsiu.
Omnitel salone, pasirodo, net 4 popiet žmonių eilė kaip deficitmečiu prie dešros, pats salonas išoriškai užneša į ambasadą, viduje veikia įprastine pradedanti tapti sistema su numeriukais, kurią galime pamatyti kai kuriose vaistinėse ar darbo biržoje. Laiko sąnaudos buvo nemažos, bet viską susitvarkiau; grįžus namo klasioko žinutė dėl susitikimo; jis - žmogus, įvardinamas kaip 'mėgstantis krėsti fintus'. Liko ištikimas tradicijai, nepagailėjo staigmenos, dėl kurios pastabas jam pareikšiu iškart, kai būsiu tinkamos būklės. Trumpam jo atsiprašęs į dienotvarkę įterpiau susitikimą su kitu žmogum, su kuriuo kalbėjom įvairiom Past Tense temom, stebėjom link/nuo Green'ų marširuojančias pankų, gotų, skinų grupes, aiškiai 1 numeriu norinčias alaus, 2 - prisidegt. Grįžau pas klasioką, išlydėjimas, idėja pratęst tūsą pas kitus žmones, kažkaip greit susiorganizuotas plotas. Aš tenorėjau kad mane nors truputį link namų parvežtų, gudrus, įsėdau į mašiną ir galvoju "lydekai paliepus, man panorėjus". Gal kas ir būtų išėję, jei ne skubių prioritetų sąraše pakilęs noras atlikt kažką skubaus, kad ir prie Mindaugo Maximos, vėliau, kad ir išlipus prie bet kurio šviesoforo. Į Lazdynus kelias tolimas, stebėjaus savo ištverme, kai skaičiavau kiekvieną kelio duobę ir kiekvieną prakeiktą posūkį, ieškodamas to išganingojo. Kažkaip išlaikiau, Lazdynų krūmai buvo nuostabūs, nes iki reikiamo aukšto lipt neberizikavau.
Po to savotiškas tūsas. Alus, minkšti baldai, nauji žmonės, diskusijos įvairiais klausimais, kaip kad seriale "Simpsonai" ironizuojamos amerikietiškos vertybės su pavyzdžiais, ar tautinis kontingentas Maskvoje, irgi su pavyzdžiais. Po to ėjimas į naktinę pard., įsitikinau klasioko žodžiais apie lietuvių gausą Lazdynuose (ar tiesiog atsitiktinumas, kad rusiškai kalbančių neužėjom). Peizažą, sudaromą sovietmečiu statyto arklio ir šviečiančio TV bokšto, klasiokas apibūdino kaip 'kosmosą' ir nematau reikalo jo taisyt. Grįžom, viskas judėjo toliau, knabsėjimas, seni geri įgūdžiai naudot ranką vietoj pagalvės; stotelė, proletariškas rytas; 16, prisigrūdęs žmonių (nusprendėm, kad jie visi varo į vieno klasioko 19 gimtadienį). Namie oratorė katė, fotkės iš skambučio, pradėtos siųst dar vakar pusę 7 vakaro, Nightwish, irgi kažkaip atsiradęs čia. Tiek tų sutrauktų įspūdžių, tikiuosi, žadintuvas suveiks ir pažadins 9, kad spėt į mat. modulį, kuris gal vyx, gal ne. Taip pat tikiuosi, kad lovoj bus šilčiau. Nors kiek. Labos.., tfu, labo ryto:)