st_

Įdomu, kokia tikimybė, kad lipdamas į truliką, susitrenksi pečiais su žmogum, kuris prieš pusvalandį rašė sms, o tu neatsakei? Kad jis važiuos ta pačia elektrine urna, pasirinks tas pačias duris išlipt, tą pačią stotelę. Va, jau kiek susidaro vietos tikimybių, ką kalbėt apie laiką. Duotų tokį egze - tektų užsičiaupti apie visą savo tikimybių išmanymą.
Šiandien įšoko keista mintis, ir dar pakankamai šviežia, kad pavargusios pilkląstės manytų, jog ji kažko verta. Vis tas žmogiškas noras tikėt, kad esi kažkuo kitoks. Pats savaime priartina tave prie kitų taip mąstančių, šitaip net naikindamas siekiamą originalumą. Vat pažiūrėjau tarsi iš šalies į tušinukus sumestus ant knygų, fotkes, irc lange-userius, atėjusią paklydusią žinutę. Ir mintis formuojasi: ką jie žino, gal aš visai kitoks. Vat gal dar šią pačią minutę pradėsiu visus banint iš kanalų, mobilus skris į sieną, tušinukai irgi, plyšiu, iš manęs iššoks ateivis, konspiraciniais tikslais tūnojęs porą dešimtmečių, o kas toliau, man juk iš esmės px, ar ne? Va, užteko parašyti ir šita mintis jau atrodo nieko verta. Teks ją pasidėt nakčiai, prie tokių minčių - science fiction temų, kaip atominio karo sutiktuvės irc su ping timeout ordom, ar prabudimas iš ryto žinant, kad sekantį sykį nuėjęs miegot-nebepabusi.
Taip, žinau, kad nieko gero neparašiau, jokių išvadų, reiškia 0 balų. Anot matiekos mokytojo, mum, kaip visiškiem beraščiam, neišsisprendžiant reik pasirašyt pvz. x=4 ir tada spręst. Atsakymo teisingo nebus, bet nors lapukas neliks tuščias ir neatrodys taip beviltiškai iš pirmo žvilgsnio.
Dabar pashol. I've got a headache.