st_

UT buvo vienas tokių. Prisižaisdavom namie, po to aptarinėdavom su klasiokais. Aptarinėjimas reikšdavo gyrimąsi kiek kokiu ginklu nužudei ant kokio sunkumo. Šauniausio išsirinkt negalėdavom. Kai buvau 8 klasėj, internetas namie dar buvo tikra prabangos prekė. O kompiuterinių nebuvo ant kiekvieno kampo. Taigi, visas mūsų šaunumas atsiskleisdavo +- tikruose pasakojimuose apie single player pasiekimus.
Apskritai internetas tada buvo prieinamas tik mylimos mamos darbe. Arba mokykloj. Žiūrint, ar tą dieną užtekdavo įžūlumo pasistumdyt eilėj. Otherwise, turbūt tada jame nebuvo nei pusės to gero, ką randu dabar. Ką ten internetas - kompas namie irgi buvo ribojamas iki 2 valandų per dieną. Tada dar nebuvo jokio matematikos modulio 6dienį, ir tikra šventė atrodė tai, kad galiu nuvažiuot pas draugą, kurio namuose taisyklės liberalesnės, o kompas beveik ne prastesnis. Tik pas jį būdavo prievolė palaikyt jam kompaniją, kai eina parūkyt. Rodos, nieko ypatingo, tik kad rūkyt eidavo dažnokai. Kita vertus-padėjo išsiugdyt šiokią tokią kantrybę. Gal kada pravers gyvenime.
Kas realiai pasikeitė? Draugas liko, rūko tiek pat. Kompai pagerėjo, internetą įsivedė nemažai kas. Tiesiog išgaravo interesas. Nebeliko laiko. Pasikeitė poreikiai. Et..visus šituos teiginius dar reiktų gerokai apsvarstyt.
4 klasėj daugiau/mažiau slapta pavydėjau tiem, kuriem dar nereik mokyklon. 8 klasėj kartais užsisvajodavau, kaip buvo gera 4toj. Dabar idealizuojama 8 klasės veikla. Pagal aritmetinės progresijos taisykles galima būtų apskaičiuot, kas bus 4 kurse. Tik nesinori tikėt, kad tuo metu tebebus tas pats naivumas. Žmonės gyvena dabartim, ateitim. O gyvenimas praeitim.. Tiesiog neperspektyvus, nevaisingas. Kaip benorėčiau tai paneigt..
Tiek to specifikuoto nuoširdumo. Kam dabar įdomu žaidimai.
away: Matematikon.