slim

Pradėsiu nuo blah blah .. Informacijos sklaida yra labai svarbus procesas mūsų, žinių visuomenėje. Ania? :] Kaip sklinda informacija?..Mes ja dalinamės. Papasakojam draugui, perskaitom knygą ir pasiūlom paskaityti kitam, randam įdomų puslapį, siunčiame nuorodą žmogui, kuriam tai galėtų būti įdomu. Atsižvelgdamas į tai, kad mano kolegė ir aš kuo toliau, juo labiau synchronizuojamės ir suprantam viens kitą iš pusės žodžio, tai kad nei to nebereikėtų ..šiandien tariau jai ..
"Noriu, kad linkinimas man, taptų tavo įpročiu".
..nu va..sėdim..tylim.
mirkt mirkt :]

Šį kartą išsigandau paties savęs, nes sau priminiau Steven'ą Seagal'ą. Siaubias!





Visa tiesa..tai tik tai, jog čia kažkokia veido kaukė.. a, ir nuo jos - geriau!

Prieš pietus žinių vadybos seminaras. Komandinio darbo apie besimokančią organizaciją pristatymas. Nė vieno ištarto žodžio. Daug pagyrimų. Geriausias įvertinimas. Po piet kažkas darbe. Darbingumas - didesnis nei vidutinis. Vakare tos pačios komandos meet'as pas kolegę. Nevisuotinis pasidžiaugimas pirmu sėkmingu atsišaudymu ir ne per emocionalus atlikto darbo išbraukimas iš todo listo. Priority: Critical darbas: damušti maksimaliai Lietuvos Respublikos reklamos įstatymus pažeidžiančios, mūsų sukurtos reklamos dokumentaciją. Vėlai vakare įvyko galutinis paskutinių darbų rytdienai (ketvirtadieniui) sustygavimas. Kam daug, kam nelabai, o kam išvis praktiškai nieko. Tiesa viena bendra užduotėlė - pasiruošti info teisės koliui. Iškart po informacijos teisės seminaro metu pristatyto mūsų reklamos projekto -> informacijos teisės tarpinis atsiskaitymas. Vualia! Žinių patikrinimas išties nesudėtingas. Parašiau nieko, nupiešiau gėlytę ir kaukuolę (poto užtušavau). Viską ką parašydavau po akimirkos nebetikėdavau ir užbraukdavau. Spengimas galvoje. Smegenų vakuumas. Emocijų tramdymas.Pro akis neprasiskverbiančio skysčio gerklės graužimas. Užsitęsusi pabaiga. Grupiokų žvilgsniai. Klausos praradimas. Išsinešdinimas. Šalmas. Pirštinės. Greitis. Greitis. Greitis..kvaila, juk darbe - laukia. Pro akis prasiskverbusio skysčio džiovinimas vėju. Atoslūgis. Kelių eismo taisyklių paisymas. Saugus greitis. Darbas iki išnaktų. Vaisiai neprinoko. Vakare, laidų vyniojimas ir dėjimas į kelioninę tašę. Na ir dar skarmalų privyniojau ir prigrūdau ten pat. Penktadienio rytas buvo septintą. Tašės dakrovimas. Ispanų namų darbų darymas. Taškas A univeras. 10 paskaita. Pabaiga 11.30. taškas B -> žirmūnų rimi. Greitis - žaibo. Saugus. Įėjimas į čili picą, vieno nemokamo atviruko paėmimas (prieš tai paimtu, nepasirūpinau, susiglamžė) ir išsinešdinimas iš ten, Padavėjų padavėjai nespėjus paklausti : "ar vienas busite?" . Tai ne bled.. (atsiprašau, mysli v sluh). Taškas C rabota. Mėginimas danokinti vakarykčius vaisius bergždžias. Turbūt nelemta. Tačiau pora naujų sėklų. Taškas D namai. Greitis - ne itin saugus žaibas. Tašės presavimas ir užtrauktukų užtraukimas. Pora šaukštų bulvių košės ir lauk pro duris. Vėluojam. Žostkokokai. Važiavimas prieš eismą ir prašymas pro atidarytą langą įsileisti [ee, mes į stotį vėluojam] veikė. Big thnx to ma young bro n his black bimer. Teoriškai spėjam, lyg ir matau jau stovintį autobusą. Teoriškai turiu dar tris minutes. Perku spaudą. Stuff ir Fhm. Kartą gelbėjo ir šiaip nebuvo laiko apmąstymam. Paskutinis įlipu į autobusą. Nusiraminimas. Tik pajudėjus autobusui iš stoties pradedu skambinti visiem kam turėjau paskambinti užvakar, vakar ir šiandien. Prašneku telefonu praktiškai iki Kauno. Kaunas pasitinka beabejo savam stiliuj. Šį kartą treninguotos merginos vairuojančios prabangius automobilius jau nebestebino. Antakiai pakilo nuo turbūt tokių mamyčių vaikelių, kurie su taip vadinamais keturračiais motociklais "piešė" "saulutes" ant vėjo supūstyto smėliuko sąnkryžos viduryje. Kaune šalia sėdo kokis tai bičiukas. Pirmas vaizdas - odinis ploščius, laptopo tašė..galėtų iš tikro būt belekas. Iš pradžių sužinojau, kad jis važiuoja tik iki Varšuvos.."Kada būsime Varšuvoj?" .. 23.00 ..cool pamaniau..būtų naktis išsižergus. Ką sužinojau vėliau..tai kad bičiukas yra kažkoks pusiau redaktorius ar kažkas..na bet tai ne esmė. Svarbu tai.. kad jis man pasakodamas apie kažką..praplėtė akis žiniasklaidos srityje. Po šios pažinties atsirado, tas toks spaudos pinigų pajutimas. Reklama. Reklamytė. Vėliau dar jis man rodė skaidres. Kurių buvo nelyginis skaičius. Nepamnu ar 5 ar 7...Tada jo paklausiau ar padarytjų jis didelį nusikaltimą jei pasidalintų su kitais. Sakė, kad jo..konfidencialu. O gaila..nes skaidrės, tai neblogos.apie reklamą, jos poveikį, ženklodarą, rikodarą, rsv eh...Whatever.
Varšuvoje, išlipus tam bičiukui, mano svajonė išsipildė.. likau vienas ir drybsojau per abi kėdes. Užsimečiau ausines ir kaifavau sau. Dabar žinau kad mano ipoduko akumuliatoriukas "laiko" Varšuva - Berlynas :) . Tiek iš jo man ir tereikėjo. Beabejo..nemažą kelio dalį buvau smigęs, pabusdavau tik keistais momentais.. sykį pabudau..ir nesuvokiau kur mes.. nes pravažiavom pro kažkokius lyg ir "gulinčius policininkus" ir kažkokias būdeles, labai jau panašias kaip pasieny.. pamaniau.. jopšichmat' ..dar tik 4 ryto..o mes jau įvažiavom į Vokietiją.. ir be patikrinimo... Kadangi nuo sienos iki Berlyo - valanda kelio, turėjau pranešti apie savo buvimo vietą, mane pasitiksiantiem žmonėm. Oej.. jau sumaigiau sms, paskutinę akimirką sudvejojau ir per langą pamačiau kelio ženklą lenkų kalba.. aah..nusiraminau. buvome vis dar Lenkijoje, o tos būdelės ir "gulintys policininkai" tebuvo lenkijos A2 magistralės susiokėjimo vieta. Nusiraminau ir vėl smigau. Kitą kartą pabudau nuo tapšnojimo per petį ir kokio tai patąsymo. Pramerkiau akis - vokiečių pasienietis. Nelabai ką suvokdamas pradedu graibyt save ir ieškot kur gi čia tas mano žalias pasas..radau, išsitraukiau, nespėjau nė atverst, kai vokietis numojo ranka ir nuėjau toliau link autobuso galo. Mąsčiau grįždamas patikrins..tuo tarpu išsiunčiau jau Lenkijoje surinktą sms ir vėl smigau. Paso taip niekas ir nepatikrino. Trečią kart pažadino jau "stiuardesė" kai buvome Berlyne, norėjo 3 litų už autobuse pirktą fantos buteliuką. Na tai.. truputis po septyniu ryto - aš su taše ir kuprine centrinėj Berlyno autobusų stotyje. Ok..what to do? Šeštadienis..miestas potuštis. Nusprendėme išgerti kavos ir papusryčiaut. Sukome ratus po kvartalą nenorėdami nuo jo nutolti, nes netoliese 11 valandą turėjome dar reikalų įvykdyti, o važiuoti pusryčiaut namo, neapsimokėjo, nes būtų reikėję trenktis visai į kitą miesto galą. Per kokį pusvalandį radome visą parą veikusį restoraną/barą. Kažkoks turkas kilnojo lauke kėdes ir plovė aptaškytą ar apvemtą šaligatvį. Įėjus į vidų kojos lipo prie grindų ir trenkė alumi ir įsigėrusiais rukalais. (taip keista, kad jau spėjau priprasti prie draudimo rūkyt viešoje vietoje). Užsisakėme kavos. Viskas ok, prie tvaiko pripratome per kelias minutes, galų gale buvo atsiprašyta, kad dar viskas nėra sutvarkyta. Dvi su pienu ir viena joda. Eh, pirmieji klientai, o tokie aikštingi. Vos tik atnešus padavėjai kavą ir ją pasisaldinę, maloniai kvietėme padavėją pasišnekėti. Nors ir ne balandžio pirma buvo, tačiau tapome naktinės baro lankytojų išdaigos aukomis. Cukrinė buvo pilna druskos su cukrumi, taigi kaip sako vienas šaukštas šudo sugadina statinę medaus. Kavą pakeitė. Išgėrėme, bet nepusryčiavome..kažkaip užteko patyrimų :] ...Ir įvertinome, jog per tą laiką kol sūdėme kavą, jau turėjo atsidaryti kokiu tai kavinių. Kažkur važiavome.. radome, richtingai papusryčiavome ir 11 sutvarkėme ka reikėjo. Tada viskas klostėsi spontaniškai. Užsukome į jau atsidariusį kokį tai prekybos centrelį, nusipirkau sportbačius bėgiojimui. Grįžome namo, persirengiau, apsiaviau brand new sport shoes :) ir į gamtą. 4 km krosiukas - atgaiva sielai. Vis mažiau golvoju apie ketvirtadienį..savaitės pradžią, jau pamiršau...Dušas, vegetariški pietūs, vakare nusitrenkimas į kokią tai šyzą pavadinimu "werkstatt der Kulturen". Kažkodėl tai pirmosios asociacijos su pavadinimu buvo wapfactory..na tik kad culture factory. Grupės pasivadinusios Cre-hola! sudėtyje buvo bent keli afro, panašu kad iš prancūzijos (2 gitaros[akustinės turbūt, bet prie laido pajungtos], būgnai, perkusija, fortepijonas, tada vokietis-berlynietis (vokalas, beat box, degtukų dėžutė, žiedo ant piršto barbenimas į vandens stiklinę [juokingiausia - mano įprotis), italė (vokalas), lenkė (vokalas), kubietis kokia tai perkusija su navarotais barbeno, ir dar vokietis (iš išorės koks tai plastmasinis kibiras, atliekantis būgno funkciją..irgi gerai baladojo, ir dar vokalo partiją atliko). Kai tik atvykome ten, pamanėme, kad ne ten patekome, ir kad šūdas. (nes buvome paklausę, to berlyniečio samplų.. internetiniame puslapyje, ir manėme, kad publika turėtų būt apsipūtęs jaunimas, dredai ir pan. o čia susirinko kruva menininko stereotipą atitinkančių pagyvenusiu žmonių. Bet tai ką patyriau buvo nepakartojama. Kadangi ten daug juodaodžių tame tūse buvo, tai įtariu jų žmonos paravinėjo namuose gamintą maistą. Paragavome kokių tai afrikietiškų šašlykiukų, su bbd kokio aštrumo padažu, ir gėrėme kokį tai aftikiečių gėrimą.. kuriuo man bent jau nepavyko pasimėgaut, nes gerklę graužė kaip tai. Kai pasemi į burną, nieko. Tik nuryji..tai nžn. Ginger vadinasi, kaip supratau sudėtyje yra imbiero, turbūt nemažai. Žodžiu iš pirmo žvilgsnio uždaras vakarėlis pagyvenusiem, o iš tikro visai galėjo būt tūsas..tik publika pajaunint reikėjo. Ir dar buvome paprašyti užpildyti neįkyria anketėlę, kurios didžiąją dali sudarė vieno klausimo atsakymų variantų vardijimas.. Na gal ir ok. Juk žmonems tingu patiems įrašinėt kažką.. Na o varnelę brūkštelt..dar ok .. Po visko totally exhausted. smengu mašinoj. grįžęs mėginu užbaigt šį post'ą..smengu su notebook'u ir tv. Švintant buvau prabudęs, viską sutvarkiau..ir toliau sau kriokiau. Rytas nelengvas.. neišsimiegu..othodas po savaitės ir kelionės..ok..what todo today.. Lets ride a bycicle! whoooha! Pramynem manau tikrai virš 15 km..Mieste, priemiestyje...jėga..ir dar daugiau ramybės viduje..Vairuotojų pagarba ir dviračių takelių maršrutai - kita tema..na bet kur pagarbos pavyzdys būtų..iš paskos važiuojantis miesto autobusas, net nejauku pasidarydavo..Vakre kinas ir štai pagaliau aš namie..čia ir dabar..ir pagaliau esamasis laikas.. Viskas gerėja..Viskas bus gerai.

Šiandien nenuveikiau labai daug..praktiškai visą popietę ir vakarą ruošiau duomenis (pics, video) blogui. Nes jau pirmadienį supratau, kad post'as kažkoks tuščias ir žodžiais sunku perteikti tai ką fiksuoja akys. Žinau, visko perteikti neįmanoma, tiesiog..naudojuosi tai kaip pagalbos įrankiu. Vat. Taigi iniciatyvos ėmiausi vakar, antradienį. Nuvariau į parduotuvęir nusipirkau bluetooth adapterį, kadangi laidą nuo mobilkės beabejo pamiršau. Parduotuvėje fun. Visiškai pasiruošta šv. Velykoms. Labai patiko viščiukų ir kiškučių kiškučių ir kiškučių instaliacija. Kažkaip poto pamačiau krūva hello kitty tašių ir kadangi jau mintyse skaičiuoju vokiškai..tai kažkaip pagalvojau, kodėl vokiečiai jos dar nevadina hallo Katze :] .. hh juokiausi pats su savimi :)
Kad jau šiandien sėdžiu namie, tai noriu pasidžiaugti, kad mano vedlys berlyne yra žurnalas "zitty". Jame surašyta manau beveik viskas absoliučiai, kas kur ir kada vyksta berlyne ateinančias dvi savaites. Taigi išsikeltas tikslas - kasdien kur nors varyt. Na šiandien išimtis. :]
Vakar, antradienį, su seserim susiruošiau į kokį tai indie lounge tūsą kreuzberg'e Rajonas pasižymintis didžiausiu nusikalstamumo, nedarbo lygiu ir benamių skaičiumi. :) . Vietą radom, buvom tik per anksti..tai sugalvojom apeit apie kvartalą. Prisižiūrėjom visokių vaizdelių, smagu.. Tik atvažiavus, stotyje mačiau, kaip pardavinėjamos tabletės kokios tai..apvalios, šviesios. Iš klientūros sprendžiant - nevitaminai. Bet šiaip viskas ok. Dar juokingai tai, kad visi turkų bachūrai kerpasi vienodai :) įtariu vieno turko, repuojančio vokiškai garbei. :) Na lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje.. kiekviena kirpėja žino kas per šukuosena yra "Dima Bilan". Vat. Nu pagaliau vėl grįžom iki "bar 11" tačiau įėjus nelabai patiko.. nes viskas skendėjo dūmuose..ir blin..nebuvo noro graužtis akis, taigi varėm į kitąvietą. Aš tai išsižiojau. Seniai svajojau išgerti alaus bare, kuriame negroja jokia muzika, o baras skendi žmonių balsų klegesy. Baras turi gan seną savo istoriją, nelabai ją pamenu, dėl to ir negaliu paaiškint pavadinimo prasmės. Na bet žodžiu, anksčiau čia buvo diplomatų visokių susibūrimo vieta. Viduje visos sienos nukabintos garsių politikų nuotraukomis. Dar kas smagu, tai, kad geriant būtent tą "koelsch" alų, kuris yra pateikiamas tik 0,25 l stiklinėse tereikia užsisakyti tik kartą. Iškart kai tave užmatys padavėjos žvitri akis, sėdintį su tuščia stikline, ateis pajams ir atneš pilną molčia. Taigi smaguma :) Alus švelnus, neįsivaizduoju kiek reiktų išgert, kad nebesugebėtum pasakyt, ne ačiū daugiau nebeneškit :) .

Seniai pirmadienis buvo toks mielas, saulėtas ir ankstyvas. Iš pat ryto išvažiavom į miestą. Sesuo parodė knygyną. Jame praleidau daugiausia laiko, kiek esu praleidęs bet kokiame knygyne. Ir ne vien dėl to, kad ten ir cd milžiniška galybė ar dvd, nes didžiąją laiko dali pračiupijau knygas. Vieną net įsigijau. Nežinau ar padės rašant kursinį darbą, bet bent jau apibrėš ribas.
Beabejo muzikos knygynas..nenoriu čia būdvardžių rašyt..bet žodžiu, jaučiausi ten gerai.
Naujiena buvo "hoer bar" ir nežinojau kaip elgtis :) Ogi jami cd, koks tik tau patiko iš belekur, eini prie to baro, prikiši cd su atkištu barcode pyst taukšt nuskaito i groja. Po kiek laiko daina pati keičiasi, bet testavimui buvau paėmes 5 cd rinkinį, taigi būtų per ilgai užsitęsę. Taigi intuityviai supratau, kad reikia brūkštelt dar sykį ir neapsirikau. Nuskaičius barcode dar kartą, keičiasi daina. Tai va tokis technikos įrenginys.

mm..prisiminiau, dar prieš patenkant į šį 5 aukštų pastatą, stovėjau šalia jo ir valgiau ledus. Ir tai ką pamačiau..taip normaliai sukrėtė. Ką pamačiau?..gi motinų turkių išmaldos ėmimo mechaninę pusę. Na pradžioje vyksta tokia buitelė. Klojasi paklodę, sėdasi susiranda įndą į kuri turėtų būti metamos monetos. Paima vaiką ant rankų (nzn kiek metų, nedidelį) ir be skrupulų pisa jam pliuha per veidą, kad tas bliautų. Jei per tyliai pisa dar porą, nutaiso dramatišką veido išraišką ir ištiesia ranką su vienkartine plastmasine stikline...
Poto atsigavau..bet pamatyti tai buvo nemalonu.

Po ekskursijos po knygyną, leidomės ieškoti foto parodos. Ten irgi patiko. Nors gal mene ir nelabai ką teišmanau, bet pamaniau, tegu mato akys, virškina.. tada būna netikėtai ima ir susiklikina galvoj kažkas. va.

Pirmadienį dar mačiau:
dviračių
daug beleko
užrašiau kaip:
vvažiuoja mašina
sukasi hujnia
atsidaro 2rys
atsidaro 2 2rys

Vat man ėmė ir prireikė lubrikanto :) Motociklo grandinei :) Tas kurį turiu, netenkina. Nes limpa prie jo dulkės ir grandinė pasidaro juoda ir negana to aptaško ratlankį, kurį pusdienį šveičiau tirpikliu. Tas ir pastūmėjo mane link sprendimo priėmimo. Taigi perkuičiau internetą. Beabejo radau krūvą lubrikantų :) Tačiau Lietuvoje galiu įsigyti tik keletą jų. Na taigi nusprendžiau pagooglint, apie vieną iš tų, kurią galiu gaut ir LT. Tai mano apsisprendimą nulėmė šis įrašas kokiame tai forume:

One year ago I bought a spray bottle of Castrol Chain Wax. I have used several different chain lubricants over the years but this one is without doubt the best so far.
With a little more than half the bottle left i was going to lubricate the chain a couple of days ago. I became very surpriced and a little disappointed when when I couldn't get the lubricant out of the bottle anymore. There was no aerosol gas left.

I decided to write an E-mail to Castrol Sweden where I explained the issue. They responded that they were sorry and that they wanted my adress to compensate me. They also admitted that it has been problems with theese bottles.

two days later it arrived a box to my stair. It contained the following stuff:
1 bottle of Chain Wax
2 bottles of Chain Spray O-R
1 bottle of DWF
1 bottle of Silicone Spray
1 bottle of Bike Polish
1 bottle of Metal Parts Cleaner
2 T-Shirts
1 Stop Watch
a Couple of pens.

I had, at the most, expected one bottle of Chain Wax as compensation, but this......

Kur Vilniuje yra supynės? Kokios nors..nevaikiškos ir neprivačios. Ačiū!
Nu dvivietės galėtų būt :)

Šiandien, labai netikėtai ir nelauktai teko atsakomybė pagloboti opit dviratį. Kažkaip be itinperdidelių dvejonių pasisiūliau pats, nes jai mat nepakeliui buvo su dviračiu. O aš kažkaip intuityviai nujaučiau kad bus visai fun.
Taigi tik užlipęs supratau, kad dviratis - ji. Gležna, tad reik elgtis švelniai. Kartais kieta, bet ištverminga, ilgai rieda, nestabdo. Vėlyva kelionė iš centro į lazdynus, buvo toks intymus procesas, kokio jau seniai nepatyriau. + muzika ant ausų grojo tą ką reikia. Sėkmingas randomas.
Visą kelią lenktyniavau su troleibusais. Aplenkdavau juos stotelėje, o jie mane tarp sustojimų. Tikiuosi nepyko..na aš šypsojaus, tai gal nepyko. Kaito kūnas, šiaušėsi plaukai, šalo rankos, kurias trindavau į šlaunis prie raudono šviesoforo, mėgindamas sušildyt. Trulikui respectas žiede. Bo galėjau už jojo pasislėpt ir apvažiuot pusę žiedo. Labai smagu! Toliau mes pasukom į neapšviestą gatvę link uždarų teritorijų. Grojo kokia tai pianino muzika. Lindom per tvorą ir iš paskutinių jėgų kilome i kalną. Atvykus į mano kiemą papypsėjom. Reikėjo gi pasidžiaugt. Priglaudžiau garaže, tikiuosi jai ten bus saugu. Rytoj laukia dar daugiau nuotykių. Vyksime į saulėtekį! Tiek jausmo ir geros energijos dviratyje nesu pajautęs ever.

Šios savaitės pradžioje begerdamas alų prieš egzaminą pirmą kartą pamėginau suformuluoti savo gyvenimo moto..ar kažką panašaus. To pasekoje buvo pasijuokta, o kolegė rimtu veidu pasakė, jog formuluotėje yra loginė klaida. Na bet greit išsiaiškinti nepavyko.. ir dar egzaminas..kažką.. Tada minčių apie tą loginę klaidą vedinas..pasakiau savo "moto" darbe.. inžinieriai sakė.. jo..yra loginė klaida..Tai fuck..tada pradėjau parintis ir galvoti..blee kaip čia dabar ištaisyt ir taip susakyt kad visi nuščiūvę paliktų. Ir tada daug galvojau..ir iš moto ko ne filosofinė teorija kokia tai išsirutuliojo. mm turbūt kam nors gali kilti klausimas ir kas gi buvo viso šito fuckin pradžia. O gi viso šito pradžia buvo tai kad aš ėmiau ir parūkiau. Taigi pasistojo didelis klausimas..kaip čia taip aš buvau neberūkantis ir dabar ėmiau ir parūkiau. na tada ir susakiau. Kad gyvenime nenoriu nuo ko nors priklausyti. Buk tai būti priklausomu nuo nikotino nenoriu. Bet kai nerūkau, tai tada tą laikotarpį suprantu kaip priklausomybę nuo nerūkymo. (JEIGU čia yra loginė klaida). Tai tada galima performuluoti. Kad kai nerūkau, galų gale aš tampu priklausomu mol "sveikai gyvensenai". Tada galvojau , jei ta loginė klaida yra žodyje "priklausyti" ..tai tada ėmiau ir pamėginau savo mintis pritaikyti įpročiui. IR tada man įprotis pasidarė labai baisus dalykas. Nes taip gavosi, kad ne tu turi įprotį, o įprotis has you. Tu nebegalvoji o imi ir darai, o įprotis tik ir trina rankom ir laukia kol jį padarysi. Sutinku kad įprotis pirma užsirišti kairį batą poto dešinį paspartina batų užsirišimą. Nes nebegalvoji kurį batą vis dėlto norėtum užsirišti pirmiau. Ir tada daug dar galvojau.. ir sugalvojau, kad man nereikalingas joks fuckin moto. Juk tapčiau priklausomas ir nuo jo. O aš taip nedarau, darau tik taip. Nesąmonė. O Aš iš tikro noriu daryti taip kaip noriu daryti tam tikru laiku. Ir tada supratau, kad nenoriu būti pagal ką nors identifikuojamas. Nenoriu, kad būtų klijuojama kokia tai etiketė, pagal tai ką tu darai arba ne (rūkantis , nerūkantis, ar pan.). Nenoriu būti identifikuojamas pagal išvaizdą. Turiu galvoje, booah kaip nenorėčiau kad kas nors apie mane pasakytų .. "o ..jis visada vilki juodais drabužiais" arba .." o jis toks su barzda ilgaplaukis" . Fuckin ne. Nenoriu būti priskiriamas (identifikuojamas) kokiai nors grupei, pagal patinkantį muzikos stilių, aprangą, šukuoseną ar whatever.. Net jei ir vairuočiau kokį nors fuckin didelį juodą harley davidson nenorėčiau būti identifikuojamas (priskiriamas) baikeriam. Turbūt reikėtų vilkėti aptemtus rožinius drabužius su nepriekaištinga šukuosena, kad daryčiau gėdą visai baikerių kultūrai. O gezų reakcija būtų maždaug.. "iš kur tas pydaras motociklą gavo". Ką tik prisiminiau..kad į panašias situacijas papuldavau paauglystėje.. Kai man labai patiko ir buvo labai patogu nešioti plačias kelnias. Na tokias, kaip kad reperiai nešioja. (Tėvai apsišikėliu vadindavo, ir liepdavo pasitempt aukštyn). Tuo pačiu gi periodu man labai patiko Metallica, Nirvana, Soulfly, SlipKnot, Korn, Sepultura ir t.t. Na ir aš toks.. koks sau patinku..nuėjau į tokį vietinį klubą "Rock Session" (mokykloje nuo žodžio banglas, banglynu tą vietą vadindavo) va.. nu ir nuėjau.. Nu ir identifikavo mane..pagal išvaizdą beabejo. Nu nosį sulaužė.
..ir išvis gal atsiras kas nors mokytas, ir paaiškins kodėl man taip yra?.. arba bent jau gal kas žino iš istorijos..kada žmogui pasidarė nebe zjbs būti bandoj? Nuo žemdirbystės atsiradimo :) ?
Arba gal yra koks nors pavyzdys iš gyvūnų? .. Galėtų būti.
Ačiū :]

Atsikelti ir eiti. Važiuoti ir klausytis muzikos.
Pamatyti darbinį sunkvežimiuką pilna rūkalų dūmų su perkrauta priekaba vatos bei kopėčiomis ir užrašu ant durelių "Šilduva" .
Džiaugtis už kitus.
Skaityti graviūras ant spynų prirakintų prie baltojo tilto baltųjų stulpelių .
Božena ir Marek. Dar visokių lenkų kažkodėl.
Spjaudyti pavėjui į Nerį.
Dainuoti.
Eiti ir dainuoti.
Šypsotis sau.
Šokinėti nuo laiptelio ant laiptelio.
Nuo bortelio ant kelio.
Nuo kelio ant bortelio.
Suspėti.
Jausti drebulį širdyje ir išdrįsti.
Paskambinti ir pasakyti.
Nesigailėti. Nesigailėti. Nesigailėti.
Džiaugtis!

Kas moka, ar turi patirties, ar galimybę, ar softą nulaužti *.rar passwordą ?
na būtų labai miela jei kas atsilieptų :]
ačiū

Kadangi šį savaitgalį ketinu pasodinti prikauptas kišenes kaštonų, šiek tiek pasidomėjau kaip tai reikia daryti :]

1. Nesvarbu kokia puse į žemę dėsį kaštoną, jis vies tiek išaugs;
2. Į žemę dėti 6-8 centimetrų gylije;
3. Dėl laistymo neradau vieningos nuomonės :)
4. Mulčiuoti nereikia
Va taip va paprasta viskas :]

Iš tikrųjų tai visai kažkaip netyčia užsiminiau apie tai čia ir sulaukęs keletos komentarų supratau, kad man reikia daugiau erdvės šia tema, nei 160 simbolių..nes galva tai plyšta nuo minčių.

Ok..flickr. na puiki nuotraukų kaupimo/tvarkymo/rodymo vieta. Begalybė nuotraukų, bendruomenės kažką.. susižavėti lengva. Ėmiau ir susikūriau accountą. Na "bukvaliai" po kelių dienų jau pradėjau jausti poreikį mokamam flickr Pro accountui. "Gerai pragalvota" pamaniau, ir kažkaip užsikabinau pats pagalvoti, kas čia ir kaip. Suvokiau kad paima labai paprastoj vietoj. Free accounte yra apribotas "set'ų" skaičius iki 3-jų. Kaip čia taip?
Žiūrek. Nuotraukas laikau "folderiuose": "Atostogos kaime", "cementovke", "savaitgalis pas teta" ir t.t. Taigi kiekvienas folderis ideologiškai atitinka flickr set'ą. Nu ir pradėjau tikėti, kad man tikrai reikia pirkti "Pro accountą", nes ten set'ų skaičius neribojamas.
ok.. metam 24,95 $. Ok galvoju. Bet pala.. o kas bus po metų???
O po metų visos linksmybės ir prasidėtų. Kai suvoktum, jog esi "ant adatos".
Po metų flickr'as leidžia sau paimt ir neberodyt tiek tavo turinio, kiek jis viršija free account'o apribojimus. Taigi vėl 3 set'ai. Įtariu, kad jei nerodo nuotraukos flickr'e, tai neberodo jos niekur, tavo blog'e, forumuose ar kur tik į ją buvai palinkinęs. Papiešiu tolimesnį scenarijų.
Kadangi jau esi priklausomas ir nori savo turinio, moki dar kartą.. ir dar kartą.. iiiiir dar kartą. Ir taip kol gyvas būsi. Ir kas poto? Kas už tave mokės, jei ne tu pats.. ir jei ne tu pats (nes gali būti užsilenkęs) tai ir nuotraukų nebus. Ir tada kam visa tai? Flickrui.

Esminis klausimas kuris man dabar kyla, tai "Kaip teisingiausiai panaudoti free flickr accountą?"
Uždavinys gal ir nesudėtingas. Turi tris kibirus. Ir 4 rūšių vaisius. Pagal kokį kriterijų juos sudėlioti į tris kibirus.
Pamąstęs apie savo nuotraukas (vaisius), kolkas tesugebėjau išskirti jas taip:
- nuotraukos nufotografuotos su fotoaparatu
- nuotraukos iš mobilkės
- šiaip picsai

Dar mintis: Jei tikrai žinai, kad nedarysi didelės popierinės nuotraukos, tai didesnę nuotrauką geriau paresizinti iki (1024 x 768). Nes tai maksimalus nuotraukos dydis galimas nemokamo accounto useriui. Taip lėčiau išeikvosi 100mb per mėnesį upload'o limitą.

O naviguoti po daug turinio, padėtų flickr archyvas arba tagai.
Nu bet b**t : Photostream views limited to the 200 most recent images

Retorinis klausimas "Kodėl man norisi savo nuotraukas talpinti kažkur internete?"
nesuprantu.