Seniai pirmadienis buvo toks mielas, saulėtas ir ankstyvas. Iš pat ryto išvažiavom į miestą. Sesuo parodė knygyną. Jame praleidau daugiausia laiko, kiek esu praleidęs bet kokiame knygyne. Ir ne vien dėl to, kad ten ir cd milžiniška galybė ar dvd, nes didžiąją laiko dali pračiupijau knygas. Vieną net įsigijau. Nežinau ar padės rašant kursinį darbą, bet bent jau apibrėš ribas.
Beabejo muzikos knygynas..nenoriu čia būdvardžių rašyt..bet žodžiu, jaučiausi ten gerai.
Naujiena buvo "hoer bar" ir nežinojau kaip elgtis :) Ogi jami cd, koks tik tau patiko iš belekur, eini prie to baro, prikiši cd su atkištu barcode pyst taukšt nuskaito i groja. Po kiek laiko daina pati keičiasi, bet testavimui buvau paėmes 5 cd rinkinį, taigi būtų per ilgai užsitęsę. Taigi intuityviai supratau, kad reikia brūkštelt dar sykį ir neapsirikau. Nuskaičius barcode dar kartą, keičiasi daina. Tai va tokis technikos įrenginys.
mm..prisiminiau, dar prieš patenkant į šį 5 aukštų pastatą, stovėjau šalia jo ir valgiau ledus. Ir tai ką pamačiau..taip normaliai sukrėtė. Ką pamačiau?..gi motinų turkių išmaldos ėmimo mechaninę pusę. Na pradžioje vyksta tokia buitelė. Klojasi paklodę, sėdasi susiranda įndą į kuri turėtų būti metamos monetos. Paima vaiką ant rankų (nzn kiek metų, nedidelį) ir be skrupulų pisa jam pliuha per veidą, kad tas bliautų. Jei per tyliai pisa dar porą, nutaiso dramatišką veido išraišką ir ištiesia ranką su vienkartine plastmasine stikline...
Poto atsigavau..bet pamatyti tai buvo nemalonu.
Po ekskursijos po knygyną, leidomės ieškoti foto parodos. Ten irgi patiko. Nors gal mene ir nelabai ką teišmanau, bet pamaniau, tegu mato akys, virškina.. tada būna netikėtai ima ir susiklikina galvoj kažkas. va.
Pirmadienį dar mačiau:
dviračių
daug beleko
užrašiau kaip:
vvažiuoja mašina
sukasi hujnia
atsidaro 2rys
atsidaro 2 2rys
