ravena

Mano gyvenime aiškios kelios tendencijos:

- poreikis maistui išaugęs kokiais 200%, o maisto įvairovė, sakyčiau, gan vienareikšmė. Sėdi sau, dirbi visokius darbus ir kaip perkūnas iš giedro dangaus išgirsti vidinį balsą klykintį visa gerkle: "Noriu kekso su pudingu!!!!!!" Ir tas noras tave kankina dvi dienas, nes nusiridenti iki parduotuvės nepajėgi. Bet štai, nutinka stebuklas ir pagaliau keksas su pudingu patys atkeliauja pas tave - štai kokia pasąmonės galia (ačiū juos palydėjusiam):)

- kita svarbi tendencija, kad mano draugai mano, jog esu "TRUPUTI NĖČIA". Paaiškinkit, kaip man jaustis? Jus man nėštumą norit įvaryt ar kaip? Truputį? Jums nepatinka mano nuotaikų kaita ar valgymo įpročiai ar kas?

- mane kuo toliau, tuo dažniau užvaldo nevaldomas šnekėjimo sindromas. Tai nutinkai kai "stogas" išvažiuoja atostogų. Užuojauta tiems, kam tai tenka patirti, bet čia tas pats kaip su pudingu ir keksu. Kol noras nėra patenkinamas, jautiesi beviltiškai blogai, nes nežinai ar bėgt, ar rėkt :D

- kai daug dirbu ir mokausi mane ištinka ne tik KALBĖJIMO krizė bet ir, o siaube, SEKSO krizė. Tada tenka eiti po šaltu dušu arba bėgioti aplink namus. Džiaugiuosi bent tuo, kad abi krizės ištinka ne vienu metu :)

p.s.
keksas, seksas, darbas
keksas, seksas, darbas
keksas, seksas, darbas
keksas, seksas, darbas
..........