ravena

Kažkodėl šiandien prisiminiau vasaros pabaigoje skrydį į Londoną (po savaitės sekė kelionę į naujus namus Olandijoje, bet apie tai gal kitą kartą). O buvo taip:

Pirma stotelė iš Viniaus buvo Ryga. Smagu, kai tave veža kolega, o tu visą kelią jam pasakoji visokias istorijas ir juokiesi iš brolių latvių. Kelionei artėjant į pabaigą, krenti nelygioje kovoje, nes kolega tavęs paklausia: "O tu žinai, kaip latviškai ginekologas?" Atsakymas: "Ne". Tada tau pateikiamas atsakymas: "Putekrapštuks". Juoko priepuolis, apasiverki, bet patiki. Rezultatas po įnirtingos kovos istorijų lauke 1:0 kolegos naudai.

Rygoj yra viena vieta, kur tikrai dar grįšiu: "Cuba". Ten akcijos visokios būna, o kokteiliai tikrai skanūs. Šiaip Rygoje nieko ypatingo nėra.

Kelionės į Londoną VINIS ir MORALAS: du skrydžiai vienas po kito kenkia jūsų sveikatai.

Taigi skrydis iš Rygos į Frankfurtą dar nieko baisaus, nors pagirios ir bando visaip kaip nukautuoti. Tada trys valandos Frankfurto orouoste, kur mane kankino trys įkyrūs italai. Jokio supratimo apie pagirias ir kalbos dovanos praradimą. Bandžiau būti maloni: šypsojausi ir linkčiojau galva, jie liko sužavėti.

Skrydis iš Frankfurto į Londoną: sedžiu sau tarp trijų vaikų. Du mane visaip kaip kalbina ir kibina (tuo momentu vaikai atrodo kaip maži parazituojantys padarai, kurie kėsinasi į mano gyvybę), o mergaitė tolėliau vemia visą skrydį. Situacija nepavydėtina. Norisi, kad mama pagimdytų atgal, o lėktuvo nekratytų.

Ištrūkęs iš spąstų jautiesi kaip Dėdulė Pūlinys per vėlai šovus genialiai idėjai.
Pirma. Nereikėjo ragauti kokteilių
Antra. Kas per velnias mane nešė skristi per Frankfurtą
Trečia. Reikėjo pasigarsinus ausinuką, užmigti tik atsisėdus į lėktuvą.