ravena

O buvo taip.. Keturi lietuviški drambliai išsiruošė į Amsterdamą.

Gražus mietas, daug kanalu, gražių pastatų, jaukių gatvių, kavinukių, red light district.. bet iš esmės visiškai tipinis Olandijos miestas, tik sakoma, kad ten gyvendamas gali per visą tą laiką neištari nei vieno olandiško žodžio ir ramiai apsieiti tik su anglų kalba.. Ir tas tiesa, nes miestas tikrai "international". Jeigu lyginčiau ši miestą su Utrecht'u, tai man pastarasis labiau patinka, jis tikrai jaukesnis, ne toks pilnas įvairitaučių, be to ir triukšmo mažiau. Idealus miestas Kalėdoms, jei čia būtų sniego.

Drambliai keliauja toliau į Hagą. Šitas miestas Dramblių komandai pasirodė gan europietiškas, nors mus bandė įtikinti, kad jis toks pat tipinis Olandijos miestas kaip bet kuris kitas. Smagiausia šio miesto dalis pajūris ir kalnai kriauklyčių :)

O vat Roterdame iš tikrųjų galima rasti dramblių :)

Gražūs jie labai. O pats miestas tikrai naujas (jis gi buvo subomborduotas ir atstatytas). Likę ten ir senesnių pastatų, bet mane šis miestas sužavėjo, nors ir sakė mums olandai, kad jame nėra ką žiūrėti. Daug laivų, baržų, modernių pastatų, šviesų.. Tiesiog geras kelių valandų pasivaikščiojimas :)

Ačiū drambliams už puikias dvi dienas.

p.s. geriausias būdas keliaujant, nuvykti į vietą, susirasti informacijos centrą, o tada lankytis ten, kur tau norisi. Nebūtina planuoti visko iš anksto, o juo labiau keliauti su gidais. Daug maloniau atrasti viską pačiam.

Mano gyvenime aiškios kelios tendencijos:

- poreikis maistui išaugęs kokiais 200%, o maisto įvairovė, sakyčiau, gan vienareikšmė. Sėdi sau, dirbi visokius darbus ir kaip perkūnas iš giedro dangaus išgirsti vidinį balsą klykintį visa gerkle: "Noriu kekso su pudingu!!!!!!" Ir tas noras tave kankina dvi dienas, nes nusiridenti iki parduotuvės nepajėgi. Bet štai, nutinka stebuklas ir pagaliau keksas su pudingu patys atkeliauja pas tave - štai kokia pasąmonės galia (ačiū juos palydėjusiam):)

- kita svarbi tendencija, kad mano draugai mano, jog esu "TRUPUTI NĖČIA". Paaiškinkit, kaip man jaustis? Jus man nėštumą norit įvaryt ar kaip? Truputį? Jums nepatinka mano nuotaikų kaita ar valgymo įpročiai ar kas?

- mane kuo toliau, tuo dažniau užvaldo nevaldomas šnekėjimo sindromas. Tai nutinkai kai "stogas" išvažiuoja atostogų. Užuojauta tiems, kam tai tenka patirti, bet čia tas pats kaip su pudingu ir keksu. Kol noras nėra patenkinamas, jautiesi beviltiškai blogai, nes nežinai ar bėgt, ar rėkt :D

- kai daug dirbu ir mokausi mane ištinka ne tik KALBĖJIMO krizė bet ir, o siaube, SEKSO krizė. Tada tenka eiti po šaltu dušu arba bėgioti aplink namus. Džiaugiuosi bent tuo, kad abi krizės ištinka ne vienu metu :)

p.s.
keksas, seksas, darbas
keksas, seksas, darbas
keksas, seksas, darbas
keksas, seksas, darbas
..........

Kažkodėl šiandien prisiminiau vasaros pabaigoje skrydį į Londoną (po savaitės sekė kelionę į naujus namus Olandijoje, bet apie tai gal kitą kartą). O buvo taip:

Pirma stotelė iš Viniaus buvo Ryga. Smagu, kai tave veža kolega, o tu visą kelią jam pasakoji visokias istorijas ir juokiesi iš brolių latvių. Kelionei artėjant į pabaigą, krenti nelygioje kovoje, nes kolega tavęs paklausia: "O tu žinai, kaip latviškai ginekologas?" Atsakymas: "Ne". Tada tau pateikiamas atsakymas: "Putekrapštuks". Juoko priepuolis, apasiverki, bet patiki. Rezultatas po įnirtingos kovos istorijų lauke 1:0 kolegos naudai.

Rygoj yra viena vieta, kur tikrai dar grįšiu: "Cuba". Ten akcijos visokios būna, o kokteiliai tikrai skanūs. Šiaip Rygoje nieko ypatingo nėra.

Kelionės į Londoną VINIS ir MORALAS: du skrydžiai vienas po kito kenkia jūsų sveikatai.

Taigi skrydis iš Rygos į Frankfurtą dar nieko baisaus, nors pagirios ir bando visaip kaip nukautuoti. Tada trys valandos Frankfurto orouoste, kur mane kankino trys įkyrūs italai. Jokio supratimo apie pagirias ir kalbos dovanos praradimą. Bandžiau būti maloni: šypsojausi ir linkčiojau galva, jie liko sužavėti.

Skrydis iš Frankfurto į Londoną: sedžiu sau tarp trijų vaikų. Du mane visaip kaip kalbina ir kibina (tuo momentu vaikai atrodo kaip maži parazituojantys padarai, kurie kėsinasi į mano gyvybę), o mergaitė tolėliau vemia visą skrydį. Situacija nepavydėtina. Norisi, kad mama pagimdytų atgal, o lėktuvo nekratytų.

Ištrūkęs iš spąstų jautiesi kaip Dėdulė Pūlinys per vėlai šovus genialiai idėjai.
Pirma. Nereikėjo ragauti kokteilių
Antra. Kas per velnias mane nešė skristi per Frankfurtą
Trečia. Reikėjo pasigarsinus ausinuką, užmigti tik atsisėdus į lėktuvą.

Kai tau nukrenta akmuo nuo širdies jauti tokį palengvėjimą, kad norisi labai garsiai rėkti iš džiaugsmo.. Yra kelios laisvos dienos.. mmmm.. Ir ka gi šiandien veiksime?
O gi kaip ir kiekvieną vakarą - bandysim užkariauti pasaulį :D

Trumpiau tariant metas shoppintis, eiti prabangiai vakarieniauti ir, žinoma, prisigerti (dėl pastarojo tikiuosi, kad ne iki "pergalės")

Trumpos atostogos ir vėl "back to reality". Bet tai juk taip smagu. Balansas ir harmonija.

Einu išleisti savo olandiškos stipendijos:) o po to graušiu akmenis :D:D:D

Visų pirma, normalūs žmonės shoppintis išsiruošia, kai dar dirba parduotuvės, todėl ši vakarykščio palno dalis buvo šiek tiek nepasisekusi.

Antroji vakaro klaida, nuėjimas į parduotuvę. Rezultatas: keturi alaus ir vyno butelis. Šios priemonės buvo panaudotos vėlai, dėl to po jų teko patirti šiokį tokį išsekimą.

Trečiasis vakaro įvykis, sakyčiau net labai pasisekęs. Skrandžio lepinimas maistu. Vieta pasirinkta puikiai, skrandis patenkintas. Tačiau šitas reikalas turi ir juodąją savo pusę: skanaujant maistą, buvo skanaujami ir gėrimai.

Ketvirtas akibrokštas buvo lietus už langos paskatinęs pasėdėti ilgėliau.
Reziume: ridenomės namo per lietų :)

Po to sekė antrosios vakaro klaidos rezultatų sunaudojimas, o po to:

Moralas: intensyvus mokymasis ir darbų baigimas kenkia ir sveikatai, ir piniginei.
Ne galva šiandien, o puodynė. O gal ji tokia visada? :D

Puiki šiandien diena. Ji prasidėjo ne visai ankstų rytą. Paskaitinėjau kelis straipsius, pasipuošiau ir išėjau į teorizmo paskaitą. Manau šitas dalykas man patiks, nes turiu didelę persvarą prieš kitus studentus: esu užsienietė ir dėstytojas visą paskaitą mirksėjo man. Tikiuosi tai man pravers galutinio egzamino metu :D

Po to vakarienė ir kava su kolege iš Švedijos. Labai malonu šnekėtis apie bobiškus reikalus, nes nori to ar nenori, bet tai būtinybė. Labai smagu pašnekėti apie ši bei tą, papletkinti ir, žinoma, profilaktiškai išdėti vyrus į šuns dienas, nors jie nieko blogo ir nepadarė ;D

Bet smagiausia dienos dalis yra nuostabus pirkinys: WOODOO LĖLĖ. Nežinau, ką sau galvojau ją pirkdama, bet dabar visai džiaugiuosi:) Galėsiu ją panaudoti, kai mano mėgstamas vyras eis valkiotis su purvinomis moterimis:) Ir šiaip galėsiu ant jos išsilieti, kai diena bus darganota.

Reziume: moteriški plepalai, mirksintys dėstytojai ir woodoo lėlės moteriai suteikia džiaugsmo.

Moteris yra nepaprastas sutvėrimas. Moteris gali supykti dėl smulkmenos, bet lygiai taip atleisti dėl niekučio. Moteris gali nekęsti labai stipriai, bet mylėti taip pat karštai ir tam nebūtinai turi būti priežastis.

Man visada patiko nuogas kūnas fotografijose. Ypač moters, jei fotografas sugeba atskleisti jos prigimtį.

Taigi pirmoji labai gerai išmokta pamoka Olandijoje ir turbūt visam gyvenimui, kuri tikėkimės neturės atitinkamų pasekmių:
-Daugiau jėgų ir dėmesio reikia skirti išsiaiškinimui, kaip daryti, ir mažiau pačiam darymui, nes gera pradžia, iš tikrųjų yra pusė darbo.

Mane stebina vieno draugo gebėjimas susirasti moteris. Jis tai pateiktų maždaug taip: "susirandu ne moteris, o išūkius", o aš tai iššifruočiau: "jis susiranda bėdas ir šiaip linkęs į mazochizmą". Nu ir ką jūs manot, tai jis kaip tik tokią ir susirado (again), dabar vaikšto žemes pardavęs. Norisi gi padėti jam, tai ir užsiiminėju "psicologine paglba". O kad būtų aiškiau, tai moteris elgiasi nei vienas, nei du ir turi labai gera atminties ventilicija, kuri išventiliuoja visus pažadus. Sena nepilnametė žodžiu.

Tokios situacijos gadina nervus (čia ne man, o draugui), o turint omeny, kad tai trumpina jo gyvenimą, imu suprasti, kad planui 2080 šerti balandžius gresia pavojus. Tada imamasi rimtų priemonių: linksminamas vargšas draugas, dergiamas jį skaudinantis asmuo ir visiems darosi šiek tiek geriau, bet bėda vistiek lieka tokia pati, tik draugo nykimo progresas sumažinamas iki O.

Tik aš nuoširdžiai tikiuosi, kad moteris grįš į sveiką protą ir nuovoką arba jį įsigys artimiausio išpardavimo metu.

O jei ne, bijau kad laukia tokia stadija (ir man ir draugui)

Taip ir gyvenam :)