ravena

Seniai jau nieko nepezėjau..

Ką gi, oficialiai pareiškiu, kad sergu. Negaliu pakęsti tokios būsenos.. Visi aplinkui jau kokį mėnesį sirgo, šnerpštė, o mano sugyventinė apskritai namus pritvindė bakterijomis ir jie tapo mikroorganizmų valdoma tvirtove.. tai vat ir staigmena, o staigmena.. Susirgau ir aš.. Guliu sau, rašau darbelius visokius, o galva kaip kibiras.. Jei būtų dar ir sloga svarstyčiau savižudybės arba kieno nors nužudymo galimybę :DDD

P.S. aš piktusas vulgariusas

Ar atsimenat, kaip nekantru būdavo laukti vaikystėje? Tai man dabar dar nekantriau.. Liko dvi dienos ir isvažiuoju namo.. Bet laiką iki to skaičiuoja būtinais padaryti darbais.. o taip norėtųsi jų nedaryti, tiesiog ramiai susikrauti daiktus, supakuoti kalėdines dovanas ir atsisveikinus su namais čia, lekti į namus vilniuje, o po to į namus pas mamą :D Labai jau daug namų turiu šiuo metu :) bet labai gerai, nes jauciuosi saugesnė. Bet man vistiek namai yra ne pastatas, o aura ir atmosfera, žmonės, su kuriais gyveni.. Pasiilgau savo namiškių.. Jie ten stebi kaimynus, pašėlusiai pasakoja visokius savo nuotykius, garsiai nusikeikia, rūko laiptinėje, verda kava rytais.. Atodo, nieko ypatingo, bet man to labai jau trūksta...

Na bet jau greitai būsiu namie... Tas ilgas kelias namo... Tik va, kai grįžti, būna labai gera, bet kartu jautiesi pasimetęs ir nesusipratęs, kas kur kaip :D Viskas išsibarsto ir reikia laiko, kad viskas stotųsi į vežias.. Tik gaila, kad nesulaukus to, vėl teks išvažiuoti..

Ir kas galėjo pagalvoti, kad kababai bus force majeure mano darbo rašymui.

Ir nutik tu man taip.. Sėdi žmogus ramiai, rašai darbą.. Mano rajonas labai ramus, kaimynai irgi, todėl visada esi ramus dėl ramybės.. Bet štai kebabai sugalvojo ženytis..

Klykauja kaip indėnai lauke, pypsi mašinos, būgnais muša ir dar bala žino kas ten darosi..Mano kolega šiuo metu išsisvėręs pro trečio aukšto langą žiūri į moterų papus. Reziumavo, kad jos visos su vienodom sukniom (tik spalvos skiriasi) ir giliom iškirptėm :D ai, ir jaunosios tėvas labai ploja ir džiaugiasi, turbūt dėl to, kad vienu valgytoju šeimoj bus mažiau:)

Darbai baigti ir ką tik supratau, kad jau rytoj išvažiuoju namo... Keistas jausmas, nes kažkaip nesitiki, nors tiek laukta.. Skaičiavau laiką iki išvažiavimo darbais, kuriuos reikia nudirbti.. ir va jie baigėsi.. Visada taip būna, kai kažko lauki ar turi daug padaryti, jautiesi šiek tiek kvailai, kai tai įvyksta, nes nebežinai, ko griebtis :)

Važiuoju namo Kalėdoms.. Kai jau būsiu Vilniuje ir įžengsiu į namus, tikrai jau bus beveik Kalėdos..