opit

blia, baigėsi pagaliau šitas vienkartinių talonėlių, socialinių pūlių, sušiktųjų krūvių dipoliuose ir nesibaigiančio rebooto mėnuo.
šiąnakt, naktine žinute.
patinka tas pavasaris, kur į galvą ateina anksčiau negu kalendorinis ar astronominis.

pastebėjau į pavasarį tą visuotinį "sveikatos gerinimo" marazmą.

blia, tie visi papildukai, profilaktika nuo gyvenimo, tokie bonus health - kaip geiminant, vitaminai, kurie kainuoja tiek, kiek ratai, tabako ir kavos skonio protinga dantų pasta, chimkė, kurią reikia gerti, kad būtum kokybiškesnė moteris išsiplėtusiais vyzdžiais, visada pasirengęs veistis vyras, egzempliorius su sveikesnėmis kojų venomis, ramesnis sėdėtojas vienoje vietoje ir žiūrėtojas į ekraną.
labai patiko kažkada vakare pūst sporto klubo stovėjimo aikštelėje, kai šalia, anapus stiklo - toks savęs taisymo cechas, tokia kompleksų indukavimo stroikė vyksta :).
dar užmačiau šito reklamą kažkada, iškart galvoje sušaudė. miesto veidas - sveiki ir gražūs žmonės.
norėčiau ten būti tramvajum.

užrašas ant sienos sako "šviežiai sutvarkytas fasadas. prašome nepiešti".

dabar galime visi draugiškai susilinkinti ')

hedonic treadmill n. The tendency for a person's economic expectations and desires to rise at the same rate as his or her income, resulting in no net gain of satisfaction or happiness.

[via wordspy]

ėmiau, suskaičiau chomsky 9-11, pagalvojau keletą dalykų, čia sau labiau taikau, apie being political:

a) kas blogiau - ar apnikęs galvojimas, kad vistiek viskas sudegs ir supus bei beprasmiška, per vėlu ir tegu, ar patogus visuotinis užsimerkimas ir slydimas rožiniu paviršiumi tikint, kad viskas yra gerai, o jei ne, tikrai bus geriau?
abu tokie proto spąstai, kai iš tikrųjų suprasmiška, svarbu pradėt, dabar, kaip nors, kad ir nuo nuosavos galvos išvalymo.

b) žiūriu, kaip lengvai man iš akiračio|rankų|minčių|rūpesčių sąrašo slysta tokia netolima praeitis, ir turbūt ne man vienai taip darosi šitame informacijos potvynyje? nebesugebu prisiminti tokių nesenų datų, tarkime, kada įvyko invazija į afganistaną? kas ten dabar? koks buvo vakarykštis mūsų priešas? koks šiandienos? aš galiu pragooglinti, bet faktų darosi per daug jiems dar netapus istorija. blogai būna, kai pamiršti.

c) "su amžiumi", "patirtimi" ar su nuosavais bidonėliais ateina kartais tokia fazė, kad jau kelis kartus pagaunu save sėdinčią su žmonėmis, kurie ir iš savęs yra įdomūs ir geri, ir daug ką padaro, bei besijaučiančią kaip marketingo paskaitoje.
su madingomis problemomis, su idėjomis ir raktiniais žodžiais, kuriuos reikia įsodinti kažkokiai audiencijai į smegenis, su vizija, medija ir viešumu kaip ginklu.
aktyvizmas tampa panašus į pastangas kuo geriau išpr'inti savo idėjas, į spamą ir tiesiog proto pisimą [geru tikslu? o tikslas pateisina priemones? tie, kurie siūlo bybį pasididint, irgi tau linki gero ;)], ir nors aš suprantu, kad dabar kitaip nebus, kad faktais ir racionalumu nieko neįtikinsi ir neuždegsi, kad reikia patrauklių idėjų, reikia, kad ta pati akcija ir protestas būtų tūsas ir reginys, o jei dar amžinoji medijos šviesa užšviečia..prisiminkit vasaros kritines mases. ir taip, tai veiksminga, ir kuo daugiau stebėtojų, tuo veiksmingiau, tik ar norisi būti amžinu megafonu? ot kartais galvoju, kas tas mano pranešimas? ar tai kažkas iš mano autentiškos patirties, ar madingų knygų kompiliacija, kažkokios aptakios ir nugludintos frazės, nieko iš esmės nereiškiančios?
ir iš to viso seka
d) - užsipisimas nuo žodžių ir teorijos, nevedančių prie veiksmų, nuo viso prasmingai nesuprojektuojamo pykčio, nuo analitinio stuporo bei laukimo, nuo ideologijos ir diskusijų ir "blogai". kažkoks, sako, yra būdas baigti inkšti ir kritikuoti ir atsirišti veiksmų maišelį.

• pagalvojau, jei lietuvoje atsirastų kas nors panašaus į postsecret, tiksliausias pavadinimo vertinys būtų "paštslaptis". fainas žodis, smagiai neištariamas :)
• vakar buvau parodos atidaryme, užsiėmiau šūdo logistika bei vyno išpilstymu, įdomu nebuvo, buvo viena graži frazė: "O juk būtent jos (kasdienybės) teritorijoje kasdien esame priversti rinktis, tai yra ieškoti esmingų išeičių, kuriose būtume labiausiai tapatūs sau. " šiaip man keista, kaip "kultūros žmonės" neužspringsta nuo savęs pačių, nuo tų pačių kalbų, nuo tos pačios koncepcijose ištirpusios prasmės bei tų pačių formalumų. smagus akcentas - bobutės, ščyriai lankančios visas parodas dėl stiklo vyno, bet sprukau lauk, lauke paskutinė saulė ir pavasarinis silpnumas, įdomiau.
• vyko koncertas, kadangi grupė gudri, su daug dėžučių ir pati save susižiūri, per daug nieko daryt nereikėjo, atnešt nusirinkt parodyt kur kas, užtat gavosi puikūs sekmadieniniai smokedown šokiai, o kur dar kabelių litavimo malonumas! [gal tau reikia dviejų 4 m ilgio laidų su stereo jackais?]
• puikų plakatą mačiau soulstar studijoje - "600% jamaika". ten šiaip visa ta jah sunshine nation legalise vibration juokinga tokia, ta prasme, geraja prasme juokinga, o dar visi kiti panašūs terminai, kaip antai "laisvė 15" bei "progresas 3000".
• kažkas vyko dar, savaitgalis, lakstymas, kinas, gertynė, jaučiuos kaip vakarykščio eksperimento objektas - pagalvės formos distorsija.

  
  

True even doesn't mean the same as equal
doesn't even mean the same
lose your always sniffing for a sign
what's hiding?
there's a prize at every crime
I'm alive, your alive we make warmth when we desire
Blue mixed with white will still be blue add water
the color is still true
lose what's the purpose of the fight?
who's losing?
the day will win the night
I'm alive your alive we make warmth when we desire
if its water and it's not wet
it could be ice so heat it and you can soak me again again
if it's water and it's not wet
it could be ice so heat it and you can soak me again again
if it's water and it's not wet
it could be ice so heat it and you can soak me again
if comes to this
if it comes to this
if it comes to this
if it comes to this
if it comes to this
if it comes to this
will you go

-- the evens, if it's water

Moja tvoja ne ponimaj - Mine don’t understand yours

East-West Conference 7-11 June 2006, Berlin

Mutual understanding expresses, and brings to our lives a special sense of an interest in each other, and brings us into the lives of others. Respect and equality implies that we understand that political and cultural ideas and practices are diverse because they have different histories and that these histories are all equal. How can mutual understanding and respect be brought together in examining different constructions of values, beliefs, backgrounds, experiences and ideological convictions without being racist, xenophobic or dominant?
-
It's almost a century now that Europe has dealt with two polar constructions. The so-called West and East used to stand in direct opposition to each other and, it was/is claimed, have two different kinds of mentalities: the 'rational, individualistic and profit-oriented' West and the 'irrational, communal, full-of-Soviet-achievements' East.

..visai prasmingai, įdomiai ir aktualiai atrodo.

iš čia.

netzkultur.salon 5: exploring arab web representations

ip-space-mapping by jan gerber

[via vilma]

..man graži idėja: browsinkime kartu. kai yra vedlys, ekskursija į internetą įdomu šiais visko išgooglinimo laikais.

..diena šiandien tokia, kai eini gatve ir jauti, kaip kraujas cirkuliuoja venomis, ne kaip koks žieminis lumbrikas.
..ir jaučiasi tai iš to, kaip autobuso vairuotojas spaudžia stabdį prie pat stotelės.
..ir iš frazės, kurią sako gentainis, man einant pro duris: "mesk tą darbą nx, einam alaus gert".

a, o dar vyko koncertas šeštadienį. garsas buvo intro, trūkumo prasme, dar žostkai atrodė žmonės su kameromis - visiškai ekranuojantys save ir atlikėją.
gal čia pas mus taip yra, toks prietaras, kad fotografuojantis žmogus šventas? bet jau galvojau, kad kitą kartą užlįsiu, jei norėsiu matyti atlikėjo akis, ir pastumsiu, jei užlips ant kojos. bjauriai taip, sukišti telefoną dainininkei į veidą ir "turėti sau" pikselių ant desktopo.
medijuotas renginys, labai digitalija, gal madinga, bet nešilta - groti gyvai, nors kuo labiau kaip kompiuteris. kažkuriuo metu rėkiau į ausį, kad čia labiau į black hat konferencijas panašu, bet blogai nebuvo :)

atsitiktinai radau, pasirodo, egzistuoja tokia sporto rūšis - riot porn. pavyzdžiui, gražiausiai šiandien degančios mašinos rinkimai ;)

keletas supuolusių linkų:

molotov love

http://riotporn.blogspot.com/

barcelona cíNica - ten vyksta protestai prieš "zero tolerance" politiką, ir jie tai daro taip gražiai, kad ten noriu jau dabar.

metų senumo klausimą.
nes jeigu tai - ne besisukanti chuinia, nežinau, kas dar galėtų būti.

But this is California. The Governor here is a cyborg.

iš čia.

pagaliau šimtas vietos - sugėrovėms, pankrokui, mylimiesiems, cut'n'paste vakarėliams, hamakui, katinui, augalams, tarakonams ir dviračiams.
su balkonu į dangoraižius ir operos teatro krikštolus.
su gipsiniais lipdiniais ir berniuku palubėje.
su langais į visas keturias puses.
su bromu.
su virtuve į saulę.
su mėlynai žalia namų dvasia.
mano adrese - vien pirminiai skaičiai.
ir dar yra upė.

The result, a measure of the oscillation or "mixing" frequency of the particle, has a confidence level of 90 percent, and so does not qualify as a discovery. Physicists have agreed that claims of a discovery must have a confidence level of 99.99995 percent, indicating a 99.99995 percent chance that the result can be reproduced.
labai rimta.

ledas, pažįstami gaubreliai, paukščiai, oras, šviesoforas, greitis, asfaltas, užsinešti į trečią aukštą, ir rezonuoja galvoje:

<..> važiavau dviračiu, pirmą kartą po daugelio mėnesių. Jis nešė mane per kiekvieną pasitaikiusią kliūtį, mes kartu lėkėme per gūbrius ir staigius posūkius, siaurutėmis gatvelėmis ir erdviomis grįstomis aikštėmis. Į mane pūtė vėjas, ir jaučiausi labiau paukščiu, apdovanotu skrydžio dovana, nei žmogumi. Buvau besvoris ir galingas; palikau pats save ir įėjau į pasaulį, atsivėriau aukštiems fasadams ir prigrūstiems bulvarams, bet kažkodėl buvau savimi labiau nei per ilgą ilgą laiko tarpą, lyg anksčiau būčiau ėjęs plačia dykuma. Meile, aš jaučiuosi stiprus, ir ne tik dėl dviračio. Tiesiog kartais jaučiu, kad kažką darau teisingai.

kad jaustumeisi nepatogiai, tiesiog užtenka būti savimi.

piniginė visada būna kuprinės dugne, ir esi priverstas rausti ir raustis.
centai guli skersai, taip, kad negalėtum sukrapštyti ir matyti nominalo; tada tikrai kas nors atsistoja eilėje tau už nugaros, o pardavėja vos maskuoja profesinį nepasitenkinimą.
juk valgant maistas būtinai prilimpa lūpų kamputyje, o jei ne - suprunkšti netinkamiausiu momentu.

juk pasaulis dabar tų, kurie niekad neaplieja švaraus drabužio, kurie tuštinasi be garso, kurie nekrapšto nosies ir nelipina radinio po stalo apačia, kurie žino, ką šmaikštaus atsakyti į pakištą mikrofoną.
tų, kurie nesugebėtų suvokti tavo slaptų kompleksų, net jei juos išsakytum.

niekad negalvojai, kad kreditine kortele maloniau naudotis, nes viskas įvyksta be tavęs? nes jautiesi sklandus?

šiais laikais egzistuoja daugybė produktų, skirtų užmaskuoti natūralų žmogaus kerėpliškumą - nuo pseudokareiviškų rinkinių, burnos gaiviklių, pėdkelnių išelektrinimo skysčio, situacijų komedijų, permanentinio makiažo iki prozako.
o po grimu ir išmoktu pasitikėjimu savimi, aš matau, kaip tu vistiek sutrinki ir kompleksuoji, ir man gera - nes tu toks pat, kaip ir aš.
branginkime mažytes nesėkmes, jos tokios bendražmogiškos. kad nesusipistum, reikia nebūti. aš - už natūralų žmogaus nerangumą bet kokiomis aplinkybėmis.