opit

kad man reikia kazkurioj svarbioj gyvenimiskoj situacijoj rinktis is penkiu variantu, tada gavau zinute su pranesimu apie ambasados numeri, atsibudau su pojuciu, kaip spaudziu Tab klavisa, kad visus penkis geriau matyciau iki galo.

įvyko, ačiū rėmusioms kompanijoms :)
parsivežiau truputį nuotraukų galvoje, akimirkų ir dar keletą patirčių, kurias norisi užrašyti, kad nepamirščiau.
nes grįžimas iš ten, kur viskas linijiška ir nuoseklu, ir viskas, kuo gali ir turi rūpintis - nuosava mėsa
ir kuprinė, į čia, kur vėl reikia dalintis, skaidytis ir daryti kelis dalykus iš karto, baigiasi tuo,
kad stovi prie atviro šaldytuvo su nešvariais apatiniais vienoje rankoje ir nebaigta rašyti žinute kitoje, ir jautiesi neveiksnia.
tai užsirašysiu, kad nepamirščiau.

on the elections and voting in general:

snarglio metas, šlapių kelnių apačių metas, druskos ant batų, aprasojusių transporto langų, monochromo, ilgėjančių dienų bei nedrąsios pavasario nuojautos ore metas. aš prisimenu kasdien, ir prisimenu:
truly the light is sweet, and a pleasant thing it is for the eyes to behold the sun.

Four score years
Living down in this rain swept town
Sea salt tears
Swimming round as the rain comes down

Mr Postman, do you have a letter for me?
Mr Postman, do you have a letter for me?
A letter for me
From my own true love
Lost at sea
Lost at sea

Mr Postman, do you have a letter for me?
Mr Postman, do you have a letter for me?
A letter for me
From my own true love
Lost at sea
Lost at sea

the decemberists - lost at sea

free postage. gal žinai, kaip geriau?

turiu įprotį kartsykiais perknisti senus blogo įrašus, ką dariau kuo gyvenau prieš metus, ir vis labiau suvokiu, kad šitas yra vienas nuoseklesnių ir smagesnių gyvenimo projektų, ir iki šiol patinka. nusipelno backup'ų ir backup'ų backup'ų rytoj.
tuo, kad šimtą kartų daugiau prisimenu. kad išlaikau kažkokią laiko atskaitos sistemą, galiu susirikiuoti faktus bei datas į daugmaž rišlią visumą, atrasti asociacijų galus, save išgooglinti ir nepatikėti tuo, ką galvoju geriausiomis ir blogiausiomis akimirkomis.
kai viskas skaidosi ir sukinėjasi, blogas lieka vienu iš esminių mano kontekstų.
vienintelis dalykas, kurio bloge nesugebu - parašyti sau į ateitį, kad sakymas "things used to be so simple" yra melas.

Old George Orwell got it backward.

At least the ancient Greeks were being honest.

-- chuck palahniuk, lullaby

būna visokių, būna spalvotų.

• vartojau šiandien frazę "pamiršau tą algoritmą, kaip įsiparkuot."


• mokslai: šiandien dėstytojas pasakojo apie tai, kad nematytume pasirodžiusio keturmačio objekto, nes smegenys nespėtų apdirbti tiek daug pikselių. kaip, kaip patinka, kai paleido, vėl iš naujo priot :)
• puikus puslapis, idėją seniai nešiojom, bet, pasirodo yra.

• blia, dar šitą marazmą radau ir prisiminiau.


• radau, nes visą dieną galvoje sukasi trys frazės: "karas visatai", "kosmonautai blivalina" bei "laisvalaikiu jis mėgsta pinti iš utėlių". tai googlinau.


• rašau atviruką mamai:
  

  mama rašo: "kai tris kartus per dieną sakai, kad esi lunatikas, vakare eini ieškoti mėnulio."

būna, eini ir pamatai kažką, ką jau matei, kaip tunelis laiku į ten kažkada visiškai kitaip::

čia šiaip, siūlosi proga, juokėmės vakar: tris dienas važiuoti traukiniu tam, kad pamatytum keturias minutes tamsos. mėgčiau.

slipknot dainos koveris -- vienas iš geresnių muzikai nutikusių dalykų 2005-aisiais. kai pabandai išversti, skamba dar juokingiau:

štai mes ir vėl čia, močkrušiai