opit

šiomis dienomis atnaujinau GITS:SAC žiūrėjimą, tai ką tik sužiūrėjau seriją kaip robotai kalba apie tikrus žmones (tuos, kurie miršta, kurie tiki ir turi kitus fyčiurus, kurių neturi AI). ir buvo epizodas apie pamiršimą.

galvojau pabloginsiu apie tai, kaip gerai, kad dar gebame pamiršti, vietoj akyse pasirodančio "Out of memory", kaip gerai, kad gebame prisiminti nuotrupas ar atsiminimai tiesiog išsikraipo bei persipina su fantazija.

va dėl politikos, tai pastarosiomis dienomis kankina viena dilema. per televizorių vis rodo žemgrobius, vis mažiau lieka priėjimo prie jūros (anksčiau ar vėliau liks tik palangos tiltas), bet niekas nieko nedaro. o ar gali daryti? ar įmanoma? už bet kokius ryžtingesnius veiksmus yra trys variantai: naktį gatvėj plyta į kaktą (o šitas dalykas iš tikrųjų praktikuojamas), teismai ir bausmė 10x didesnė nei recidyvistui, deganti chata. iškart pasijunti bejėgis ir belieka visą pilietinį aktyvumą forwardinti į egzistencializmą arba užsiiminėti visokiais šūdniekiais kaipo dar vieno šūdsaičio pakūrimas, kritinė masė, šimto lipdukų priklijavimas su nieko nepirkimo dienos propaganda, kuriuos nuplaus artimiausias lietus.

ne, niekas nuo mažų dalykų neprasideda. nuo savęs irgi. pilietinis aktyvumas gerai jeigu tai revoliucija, priešingu atveju tai tik laisvalaikio praleidimas.

a) kas blogiau - ar apnikęs galvojimas, kad vistiek viskas sudegs ir supus bei beprasmiška, per vėlu ir tegu, ar patogus visuotinis užsimerkimas ir slydimas rožiniu paviršiumi tikint, kad viskas yra gerai, o jei ne, tikrai bus geriau?
abu tokie proto spąstai, kai iš tikrųjų suprasmiška, svarbu pradėt, dabar, kaip nors, kad ir nuo nuosavos galvos išvalymo.

---> jei zinai atsakymus, tai ko klausi? nihilizmas+meile, tragedy+manu chao, ir tai oxuennai, tik nereik vidutinio sudo.

b) žiūriu, kaip lengvai man iš akiračio|rankų|minčių|rūpesčių sąrašo slysta tokia netolima praeitis, ir turbūt ne man vienai taip darosi šitame informacijos potvynyje? nebesugebu prisiminti tokių nesenų datų, tarkime, kada įvyko invazija į afganistaną? kas ten dabar? koks buvo vakarykštis mūsų priešas? koks šiandienos? aš galiu pragooglinti, bet faktų darosi per daug jiems dar netapus istorija. blogai būna, kai pamiršti.

---> blogai. nu ir ka? pati neseniai rasei is palaniko istrauka apie nauja spektaklio buda uzimt protus ir samones. velgi zinai atsakymus ;)

c) "su amžiumi", "patirtimi" ar su nuosavais bidonėliais ateina kartais tokia fazė, kad jau kelis kartus pagaunu save sėdinčią su žmonėmis, kurie ir iš savęs yra įdomūs ir geri, ir daug ką padaro, bei besijaučiančią kaip marketingo paskaitoje.
su madingomis problemomis, su idėjomis ir raktiniais žodžiais, kuriuos reikia įsodinti kažkokiai audiencijai į smegenis, su vizija, medija ir viešumu kaip ginklu.
aktyvizmas tampa panašus į pastangas kuo geriau išpr'inti savo idėjas, į spamą ir tiesiog proto pisimą [geru tikslu? o tikslas pateisina priemones? tie, kurie siūlo bybį pasididint, irgi tau linki gero ;)], ir nors aš suprantu, kad dabar kitaip nebus, kad faktais ir racionalumu nieko neįtikinsi ir neuždegsi, kad reikia patrauklių idėjų, reikia, kad ta pati akcija ir protestas būtų tūsas ir reginys, o jei dar amžinoji medijos šviesa užšviečia..prisiminkit vasaros kritines mases. ir taip, tai veiksminga, ir kuo daugiau stebėtojų, tuo veiksmingiau, tik ar norisi būti amžinu megafonu? ot kartais galvoju, kas tas mano pranešimas? ar tai kažkas iš mano autentiškos patirties, ar madingų knygų kompiliacija, kažkokios aptakios ir nugludintos frazės, nieko iš esmės nereiškiančios?
ir iš to viso seka

---> nu tai, uzpiso daryt akcija del medijos ir kazkieno, daryk akcija del saves. uzpiso daryt del saves, daryk del kitu zmoniu, uzpiso del kitu zmoniu, daryk del bajerio. del bet ko. ka as zinau. nezinau, ka daugiau parasyt. istempei ta pati per kelis punktus, o atsakymai vis tie patys.
tai uzpisa. oxuennai uzpisa. suvokti visa tai. suvokti, kad viso to nesuvoksi. suvokimo butinybe apskritai. taip. bet atsakymai yra.

d) - užsipisimas nuo žodžių ir teorijos, nevedančių prie veiksmų, nuo viso prasmingai nesuprojektuojamo pykčio, nuo analitinio stuporo bei laukimo, nuo ideologijos ir diskusijų ir "blogai". kažkoks, sako, yra būdas baigti inkšti ir kritikuoti ir atsirišti veiksmų maišelį.

---> :)
bent gerai, kad isvada ne too much to care for, so we don't care at all ;)

kartais pamirštu, kad žinau :)
klausiu, be to, nes įdomu, ką galvoji tu, kas šūktelėjus ataidės iš digitalijos.