opit

šeštadienis, 6 ryto, mažai miego, načnykas, šokolado, trasa.

pasvalys, pereinam sieną, baikeriai: mane automatiškai nurašo ir sako sukeleiviui: "važiuoji su boba? aš su trim":

lekia į sezono atidarymą rygoj, vaišina grants viskiu, meta kamštelį pro langą - "antras butelys".
aplinkkelis, salaspils, jaukus alaus degustuotojas, kuris prisilenkęs prie radijos klausosi ledo ritulio varžybų ir važiuoja taip, kaip net man atrodo _negalima_.
plavinas, saulė leidžiasi, nieko vidurys ir visiškai tuščias smėlio karjeras šalia didelio gelžkelio tilto. dar truputis, mašinos visiškai išnyksta, tai nusiperkam latviško alaus ir einam į mišką.
visai neblogai, laužo kūrimas ir malkos, išgeri paskutinį butelį pro miegmaišio plyšį ir užsisegi, viršuj - mėnulis, šalia traukiniai ir paukščiai.
6:30, lyja, šalta, nykus latviškas kaimas, paskui dar nykesnis, kolonkė, kavos, šokolado, ir visai netikėtai - zjb latviški pensinykai iki pat siguldos, sako "kaip studentams galiu pasiūlyti alaus", apvežioja po siguldos įdomybes - geriausia yra didelė skylė smėlio sienoj, žiūriu į užrašą ant veidrodėlio: objects in mirror are closer than they appear. magic.

kelias, gastrovoodoo, tas pats rygos aplinkkelis, ta pati didžioji latvijos šiknaskylė bauska.
kažkaip po to namo, greitai ir nebeįdomiai.

...kai važiuoji, nereikia pastoviai persijunginėt iš kanalo į kanalą, iš vienos darbo programos į kitą. nors kiek esi nuoseklus ir gali būti sau. labai gerai nusiplauna digitalinės nuosėdos, kurias pakeičia analoginės kelio dulkės, ir šiaip - verta pakelti šikną vien dėl to, kad pamatytum, koks beviltiškas melas yra vidutinė statistinė masė.

ne, ne tai, kad pagaliau, tiesiog pagaliau nuėjau į _aną_ krantą :) --
-- pagaliau pražydo sakuros, su kuom sveikinu ktb, rzr, palivalką bei kitus suprantančius.

Because then Mirrordot would mirror Slashdot, including link to mirrordot mirror of slashdot including...
Kaboom, Slashdot and Mirrordot slashdotted each other!
Seeing Around Corners With Dual Photography: pats straipsnis - viso labo dar viena realizuota mokslinė fantastika, nieko naujo, bet paskaitykit komentarus, nuostabiai žavus tas geekų tūsas :)

kaip apsaugoti nuo žaibo acetoną geriantį šunį?

unixo genealoginis medis.
daug jie ten visko pridarę, bet įneša aiškumo.

vakar išsikrausčiau švarkiuko kišenes, radau tris daiktus:

saldainį vakar gavau dovanų, guolį nupyzdinau iš mašinų meistro, pieštukas mėtėsi šlapioje gatvėje. Pagalvojau, ar tai tik nebus trys geriausi būdai, kuriais iš pasaulio ateina nuosavybė...

šiandien mus paėmė už rankučių ir vedė į laboratorijas, tas, kur su plieninėmis durimis ir kodais ant spynų.
tas, kur ant sienos kabo mergos po skėčiu holograma - ant tiek 3D, kad norisi įkišti į nosį pirštą.
ten stovi korio principu padirbti optiniai stalai, kuriuos sugalvojo fizikai, kai lietuvoje atsirado alus skardinėse.
gretimoje laboratorijoje studentai medikai ir studentai fizikai lazeriais pjausto peliukus į gabalus.
sakė, mes iš pradžių būsime atsuktuvais, o po to pradėsime galvoti.
veidrodėlius ten reikia laikyti apvertus, kad į akį nepataikytų spindulys - tie, kam pataikė, pasakojo, kad paskui skaitydami matė raides, pakilusias virš popieriaus.
dar yra istorija, kaip ssrs lazerių specialistas chochlovas išvažiavo į kalnus ir sušalo, ir nuo to laiko fizikai mielai atostogauja kalnuose, nes tikimybė sušalti sumažėjo.
dar pasakėčios apie šviesos kulkas, trumpus impulsus, dirbtinius deimantus ir kitus dalykus, apie kuriuos rašo slashdotas, tik čia kažkaip tikriau ir arčiau.
damn, konkrečiai mėgstu šitą ateitį delne. ir dėstytoją moksline fantastika švytinčiomis akimis.

(per mažai) miegoti, (pernelyg neatsakingai) mokytis, išgerti alaus ir pažiūrėt žmonėms į akis. per retai. atgailauti už visus pramiegotus antradienius, už kamštelius kišenėje, už tingius ketvirtadienio rytus.

savaitgalį būna kitaip. tada galima eiti į pankroką, mėtytis ant saulės, dėti antspaudą tyliam berniukui ant sugipsuotos rankos, neskubant atsikelti įdienojus, pralėkti dviračiu, pajusti, kaip praeina galvos skausmas, sutikti žmones, sutikti knygas, gerti alų su prieteliais, truputį pasidrožti sistemą, kad būtų dar geriau, dar ir dar kartą paskaityti himną ir pasirašyti po kiekvienu žodžiu, voliotis ant pievos, budavoti nesąmones iki paryčių -- ant kiek gėris yra meistrauti kokį tai analoginį daiktą, buvau pamiršus, atsikelti neskubant, gerti alų su prieteliais, turėti dar ištisą dieną iki paskutinės minutės --
visada visada visada per trumpai.

fully jointed, cuddly and loveable plastmasės šmotas:

...labai tokia snargliais suklijuota eksperimentinė versija, proof of the concept ir be lituoklio. dabar liko sugalvot gudrų būdą prisitaisyt prie dviračio ir lakstyt naktimis.

ėė, kolegos, kad jūs žinotumėt, kokia esminė vertybė yra važiuoti dviračiu namo po trijų butelių alaus. vis dar tiesiai ir teisingai, bet jau truputi quake'as ir navigacija skolintu žemėlapiu, kur protas žino, kad stabdžiai sudilę, bet rankutės sako "px, sustabdysim", o nugaros smegenys sako, kad vasara, pankrokas ir kompiuteris ir viskas eina ir nauja motyvacija ryte lipt iš lovos, ne tik noras nusimyžt.

visiškai valdantis daiktas:
prijungi jį prie usb jungties, prisabačini 64 LED'us ir gali juos įjungti/išjungti/kaitalioti ryškumą, programuodama java :)

vakar popiet, visiškai blaivios būsenos lėkiau ant bortelio ir pisau ožį per šoną. šaligatvis nuvalgė šmotą mano mėsos.
blogasis važiavimas namo kraujui tekant per blauzdas, pasiparinimas ir gpu traumatologinis punktas: violetinės sienos, užrakinti avariniai išėjimai, juodas šuniukas koridoriaus gale ir dokumentų pildymas tam pačiam kraujui bėgant į batus.
labiausiai patiko smagus daktariokas ir dvi seselės, kuriu viena sakė "šūds kablelis šūds", o kita "bardzoo, žaizda graži".
tai skauda. ir, viena vertus, pavydu visiems konkretiems, važiuosiantiems šiandien, ir visiems abstraktiems, kurie turi sveiką kairę koją, o ne prailgintą bigę :)

blogiausia gero penktadienio vakaro pradžia: tvarstytis koją korporaciniame tualete ir girdėti, kaip atkaukši moteriški kulniukai :)
dviratės. gražiausia buvo stebėti, kaip jie mase atvažiuoja konstitucijos prospektu: vadybininkai su usb raktais ant kaklų, našyvkiuoti pankeliai, mokslinykai, visiškia netikėti realūs žmonės, skeiteriai iš šveicarijos, bedančiai skustagalviai vaikai. imho, labai pavykęs.
įsiprašau pas augį ant štangos iki kaboko, paskui kalvarijų načnykas, kompiuteris, užsiparinu, kad nieko doro nedarau, degalinė ir suoliukas prieš dangoraižius.
labai gerai eiti su prietelium eiti per miestą pribaiginėjant butelį ir parinant apie tai, kad nuorūkas reikia dėtis į kišenę.
penktadienis: visiems tiesiog nuostabu, per liuką išlindę žviegia išsišiepę skustagalviai.
užupio kiemo jazz: ne, nesakau, kad tai blogas renginys, nors pirmieji buvo nuoširdesni ir mažiau rėmėjų pompos. jie ten moka padaryt, kad būtų sklandu ir groovas, bet gaunasi gražių ir sėkmingų licėjaus absolventų masovkė, tokia labai this way. o svaro deklaratyvumas mažumėlę vimdė. galima ir taip, bet smagiau buvo matyt, kad namo mane parveš mechaninė priemonė ir pavargę žmonės.

radau ant šaligatvio, vaikai vakar nupaišė.



labai gerai kompiliuojasi, kai lyja :)