ryšium su tuo, kad tvarkiau tėvukų palėpę, radau krūvą senų "šiaurės atėnų", (vis dėl to šitas laikraštukas - vertybė, ir religinės tematikos daug mažiau, nei 1996, gal imsiu ir užsiprenumeruosiu, vistiek kainuoja tiek, kiek nuolatinis, o gal dar iš draugų ir giminiečių kas nors norės dalintis), vienu žodžiu, kadangi virtuali versija yra tik nuo 2002, šis straipsniukas nusipelno perkėlimo į tinklą. galų gale, šitas bičiukas religiją su kompiuterizmu labai gražiai mokėjo surišt "fuko švytuoklėj", o ir šiaip, paskutinis sakinys man labai gražus. nors nenustebčiau, jei partinė katiba ryt atpyzdintų už tokių idėjų skleidimą :)
Umberto Eco
Religiniai personalinių kompiuterių karai
...Dar nėra pakankamai įvertintas naujasis pogrindinis "religinis" karas, keičiantis visą šiuolaikinį pasaulį. Tai yra sena mano idėja, bet aš atrandu, kad kai tik pasakau žmonėms apie tai, jie tuoj pat su manim sutinka.
Faktas toks, kad pasaulis yra pasidalijęs į Macintosh tipo kompiuterių naudotojus ir PC, ar MS-DOS, tipo kompiuterių naudotojus. Aš tvirtai įsitikinęs, kad Macintosh yra katalikiškas, o PC - protestantiškas. Išties Macintosh yra kontrreformatoriškas ir paveiktas jėzuitų "ratio studiorum". Jis malonus, draugiškas, palankus, jis išaiškina tikintiesiems, kaip jie turi eiti, žingsnis po žingsnio, kad pasiektų - jei ne Dangaus Karalystę, tai bent momentą, kai jų dokumentas būna išspausdintas. Jis katechetiškas - apreiškimo esmė perteikiama paprastomis formulėmis ir vaizdžiomis ikonėlėmis. Kiekvienas turi galimybę būti išganytas.
DOS yra protestantiškas, ar net kalvinistiškas. Jis leidžia laisvą šventraščio interpretaciją, reikalauja sunkių asmeninių sprendimų, įpareigoja naudotoją subtiliai hermeneutikai ir yra tikras, kad ne kiekvienas gali gauti išganymą. Kad paleistum sistemą dirbti, turi pats interpretuoti programą: ilgas kelias nuo barokinės džiūgautojų bendruomenės, naudotojas čia užsklęstas kartu su savo vidinės kankynės vienatve.
Jūs galite nurodyti, kad pereidamas prie Windows tas DOS pasaulis supanašėja su Macintosh, tampa artimesnis kontrreformatoriškai jo tolerancijai. Tai tiesa: Windows reprezentuoja anglikoniškąją schizmą, prašmatnias katedrų ceremonijas, bet čia visada išlieka galimybė grįžti prie DOS, kad panorėjęs viską pertvarkytum pagal įnoringus savo sprendimus; kai reikalai prieina iki to, tu gali nuspręsti leisti moterims ar gėjams būti dvasininkais, jei taip įsinori.
O mašininis kodas, kuris glūdi po abiejų sistemų (ar terpių, jei jums taip geriau) pamatais? A, tai kažkas iš Senojo Testamento, kažkas talmudiško ir kabalistiško...
"Espresso", 1994.